Kaip ir bet kurios kitos srities, ortodontinio gydymo rezultatai ne visada tokie, kokių tikimasi. Dėl daugelio teigiamų gydymo aspektų klinikinėje praktikoje, vis daugiau žmonių siekia ortodontinio gydymo, todėl mokslinėje literatūroje vis dažniau aprašoma šio gydymo komplikacijų. Pastarųjų atsiranda ortodontinio gydymo eigoje (pavyzdžiui, emalio ir periodonto audinių pažeidimai), arba po jo (pavyzdžiui, netinkamas retencijos aparatų veikimas, gydymo rezultatų nestabilumas ar prieš gydymą nediagnozuotas paciento psichinis sutrikimas). Negalima paneigti ortodontinių komplikacijų buvimo, tačiau jų pasireiškimą galima kontroliuoti. Tam tikslui, visų pirma, reikalingos ortodontinių komplikacijų epidemiologijos, etiologijos ir įtakos gydymo planavimui bei rezultatui žinios. Tyrimo tikslas – atlikus mokslinės literatūros analizę, išskirti dažniausiai moksliniuose straipsniuose minimas atokiąsias ortodontinio gydymo komplikacijas ir sistemingai pateikti jų epidemiologiją, etiologiją, įtaką ortodontinio gydymo planavimui bei paciento pasitenkinimui gydymo rezultatais. Tyrimo medžiaga ir metodai. Moksliniai straipsniai, publikuoti 2001–2021 m. laikotarpiu, ieškoti Medline (per PubMed), Google Scholar ir ScienceDirect mokslinių duomenų bazėse. Literatūros šaltiniai buvo atrinkti remiantis šiais kriterijais: 1) straipsniai, kuriuose aprašomos po ortodontinio gydymo pasireiškiančios komplikacijos, 2) straipsniai, kuriuose aprašomos ortodontinio gydymo metu atsirandančios ir po jo išliekančios arba progresuojančios komplikacijos, 3) straipsniai, kuriuose aprašoma galimų ortodontinio gydymo komplikacijų įtaka ortodontinio gydymo planavimui, 4) straipsniai, kuriuose aprašoma ortodontinio gydymo komplikacijų įtaka paciento pasitenkinimui gydymo rezultatais, 5) straipsniai lietuvių arba anglų kalba. Išvados. Dažniausiai mokslinėje literatūroje aprašomos ortodontinio gydymo sukeltos ir ilgai po gydymo išliekančios emalio pažaidos yra baltosios dėmės, įtrūkimai, nusidėvėjimas ir spalvos pokyčiai. Dantenų recesija ir atviri tarpdantiniai kontaktai yra aktualiausi periodontologiniai defektai,atsirandantys per ortodontinį gydymą ir progresuojantys po jo. Mokslinė literatūra nepateikia geriausio retencijos metodo varianto, tačiau, atsižvelgiant į ortodontinio atkryčio priežasčių gausą, retencija turėtų būti ilgalaikė, o ilgalaikis rezultatų stabilumas priklauso nuo paciento požiūrio į ortodontinio gydymo sėkmę. Psichinės ligos, tokios kaip kūno dismorfija, turi reikšmingą įtaką pacientų gydymo lūkesčiams. Detali paciento norų analizė ir, jei reikia, gydytojo psichiatro konsultacija prieš pradedant ortodontinį gydymą, yra paciento nepasitenkinimo gydymo rezultatais, susijusiais su ortodontinio gydymo komplikacijomis, prevencija.