No abstract

Vytauto Didžiojo universitetas Straipsnyje nagrinėjamos galios ir įgalinimo sampratos bei jų raiška socialiniųįVADAS Įgalinimas (angl. empowerment) per kelerius metus tapo labai madingu terminu, vartojamu įvairiais viešosios erdvės ir profesiniais kontekstais. Ši sąvoka ypač dažna socialinės gerovės srities akademiniuose ir praktiniuose pranešimuose bei diskusijose. Masinį termino vartojimą galima apibūdinti aforizmu: "Įgalina visi, įgalina viską". Toks koncepto masiškumas tarsi "išplauna" jo turinį, kai nebėra aiškios esminės idėjos ir prasmės. Be to, tenka pripažinti, kad neretai įgalinimas traktuojamas kaip savaiminė gėrybė, menkai atskleidžianti šio koncepto prasmingumą bei turinį, nekalbant apie jo sudėtingumą ar net prieštaravimus. Socialinės paslaugos ir įgalinimas

Profesorė socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedra K. Donelaičio g. 58, LT-44248 Kaunas Tel. +370 37 327 967 El. paštas: n.mazeikiene@adm.vdu.lt Straipsnyje diskutuojama, kaip socialinio konstravimo procese per lyčių socializaciją, habituaciją ir nematomojo, paslėptojo ugdymo programą sukuriamos horizontalios profesinių sričių segregaci jos prielaidos: moterys dominuoja pagal skaičių švietimo sistemoje, socialinio darbo, slaugos, pas laugų srityje; vyrai -pramonės, technologijų, vadovavimo srityse. Aptariamas socialinių darbuo tojų vyrų, dirbančių tradiciškai moteriška laikomoje socialinio darbo srityje, edukacinės patirties ir profesinio identiteto formavimosi atvejis. Biografinio tyrimo metodu atskleidžiama asmeninių naratyvų ir socialinių struktūrų kuriamų dominuojančių diskursų sąveika. Pagrindiniai žodžiai: darbo pasidalijimas pagal lytį, vertikali ir horizontali darbo rinkos segre gacija, habitus, lyčių socializacija, habituacija, biografinis metodas, hegemoninis vyriškumas. Įvadas Istoriškai susiklostęs darbo pasidalijimas pagal lytį šiuolaikinėje ekonomikoje jau kurį laiką yra įgavęs griežtas formas, kurį rodo horizontali ir vertikali rinkos segregacija. Susiformavo aiškios vyriškosios ir moteriškosios profesijos, ryškėja sektoriai, kuriuose skaičiumi dominuoja vienos srities atstovai. Vyrai dirba technologijų, valdymo srityje, moterys dominuoja slaugos, švietimo, socialinio darbo srityse. Feministiniai autoriai pabrėžia tradicinėje visuomenėje vykstantį istoriškai susiklosčiusį veiklos sričių padalijimą tarp vyrų ir moterų, skiriant vyrams viešąją erdvę, Agnė Dorelaitienė Sociologijos doktorantė Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedra K. Donelaičio g. 20, LT-44239 Kaunas El. paštas: agne_dorelaitiene@yahoo.com moterims -privačiąją (Elshtain, 2002). Namų ruoša, vaikų priežiūra ir auklėjimas, ligonių ir pagyvenusių šeimos narių priežiūra bei slauga nuo seno, tradiciškai buvo laikomi moterų veiklos sritimi privačioje erdvėje, namuose ir šeimoje. XX amžiuje įvykus auklėjimo ir globos veiklos institucionalizavimui bei moterims įžengus į darbo rinką ir viešąją veiklos sritį, susiformuoja lytiškai apibrėžtos (moteriškosios) profesinės sritys -ugdymas, slauga, socialinis darbas, kt. Socialinis darbas ir sveikatos priežiūra lieka pagrindine moterų ekonominės veiklos sritimi Lietuvoje: 2010 metais 77 800 moterų ir tik 13 000

No abstract

Aim. The aim of the article is to investigate how energy topics are presented in the geography curriculum in Lithuania and how school geography becomes an educational response to the current global challenges related to energy production and consumption. Methods. The article presents research using several methods: review of literature on energy geography and energy literacy, analysis of Lithuanian national curriculum for geography, content analysis of 14 geography textbooks for forms 6–12, expert interview with 9 geography teachers. Results. The empirical research reveals that the national curriculum and textbooks still represent the old energy paradigm with a profound focus on fossil fuel and nuclear energy resources. Meanwhile, the new energy paradigm is realised in the teaching of experienced and qualified teachers who, in addition to the new green energy economy, emphasise environmental and social issues of energy use. Conclusions. The conclusions include observations on necessary changes in teaching energy geography: on the one hand, by revising the formal curriculum and textbooks and integrating concepts of energy literature and new energy developments; on the other hand, by initiating changes in primary and continuous teacher education. Professional development of teachers could include new energy topics, new teaching and learning sources (political debates in media, TV, strategic energy development documents), new teaching and learning strategies and methods.