Due to the multifactorial etiology of scoliosis, a comprehensive treatment plan is essential for conservative management. Physiotherapeutic scoliosis-specific exercise (PSSE) methods have lately gained popularity for the conservative treatment of scoliosis. The aim of this study was to analyze the PSSE methodologies used for conservative treatment of adolescent idiopathic scoliosis (AIS), as well as their effectiveness. The study was based on an extended literature search conducted in the PubMed, Google Scholar, PEDro, eLABA, and BioMed Central databases. A total of 123 articles were selected for this study (including articles overviewed in systematic reviews and meta-analyses) after applying the inclusion criteria. The study revealed that inappropriate management of AIS could result in serious health problems. Conservative interventions that aid in stabilizing spine curvature and improving esthetics are preferred for scoliosis treatment. Bracing has traditionally been the mainstay of treatment, but growing evidence suggests that PSSE physiotherapy allows effective management of idiopathic adolescent scoliosis. Currently, there are the following PSSE physiotherapy schools in Europe: Schroth, SEAS, BSPTS, FED, FITS, Lyon, Side Shift, and DoboMed. The methodologies of these schools are similar, in that they focus on applying corrective exercises in three planes, developing stability and balance, breathing exercises, and posture awareness. Although high-quality research supporting the effectiveness of PSSE physiotherapy in the treatment of AIS is lacking, existing evidence indicates that PSSE physiotherapy helps to stabilize spinal deformity and improve patients’ quality of life. Among the abovementioned methodologies, Schroth is the most widely studied and has been proven to be effective. However, both SEAS and BSPTS effectively stabilize and even reduce the Cobb angle of scoliosis. Data supporting the validity of other methodologies are very limited. Only the Schroth method significantly reduces the angle of trunk rotation, while both SEAS and Schroth methods greatly improve the quality of life indicators. In any case, the available evidence is insufficient to confirm the advantage of one specific physiotherapy technique over others.

SummaryChildren leisure time is usually decided by their immediate environment, i.e. their family. Therefore, leisure activities which are designed in a family and which enable children to discover pleasant experiences and motivate them to care of their own health are of extreme importance. The aim of the study was to highlight the peculiarities of the organization of leisure time activities in a family for elementary school students in the context of health education. The respondents of the study were 614 elementary school students from eight Western Lithuania schools and 604 of their parents. The study has shown that elementary school students rate their health more favourably than their parents. Almost half of the respondents-children (42.7%) have rated their health as very good and around the same number of children (45.3%) have rated it as good. One fifth of respondents-parents (20.7%) have rated the health of their children as very good and more than half of parents (62.3%) have said that the health of their children is good. The opinion of parents and their children on the issue of the time allocated for leisure activities has been discovered as being similar. Respondentschildren indicate that on weekdays their leisure time averages to 2.4 hours/day and at the weekends to 4.3 hours/day. Respondents-parents indicate that children's leisure time on weekdays lasts for 2.2 hours/ day, and at the weekends it reaches 4.4 hours /day. It has been revealed that the longer the leisure time the children have, the better their health is. The majority of children (78%) believe that they have enough leisure time. Those, who assume that they do not have enough leisure time, and those, who are undecided, make almost one-fourth (24%). A third of elementary school students enjoy physically active forms of leisure time activities (going in for sports) while about a half of respondents-children prefer passive forms

Vaikų mitybos įpročiai formuojasi šeimoje, nes vaikų mitybą lemia šeimos mitybos įpročiai. Ugdant mokinių sveikos mitybos įpročius svarbus tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas. Darbo tikslas – atskleisti pradinių klasių mokinių mitybos namuose ir mokykloje ypatumus. Taikyta apklausa raštu. Tyrimas atliktas keturiolikoje Vakarų Lietuvos mokyklų. Apklausoje dalyvavo 490 3-4 klasių mokinių. Nustatyta, kad tik apie trečdalis pradinių klasių mokinių valgo 3 ir tiek pat 4 kartus per dieną. Dešimtadalis vaikų laikosi mitybos rekomendacijų ir valgo 5 kartus per dieną. Pusryčius visada valgo šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų, pietus ir vakarienę visada valgo didesnė mokinių dalis. Darbo dienomis mokyklos valgykloje pietauja daugiau kaip pusė apklaustųjų. Pusryčiams mokiniai dažniausiai renkasi sumuštinius, košes, bandeles, pietums – mėsą, bulves, sriubą, žuvį, o vakarienei – vaisius, virtus arba keptus bulvių gaminius ir mėsą. Šokoladinius saldainius ir traškučius kaip užkandį renkasi dažniau berniukai negu mergaitės. Jie dažniau nei mergaitės valgo picas, dešrainius ir saldumynus. Valgydami mokyklos valgykloje, pusė apklaustųjų renkasi tik antrą patiekalą ir beveik tiek pat mokinių renkasi sriubą ir antrą patiekalą. Apie pusė apklaustųjų kartais su tėveliais kalbasi apie sveiką mitybą ir šeimose patys augina daržoves, vaisius. Apie trečdalis mokinių dažnai arba kartais su tėvais gamina sveiko maisto patiekalus ir perka ekologiškus produktus.

COVID-19 pandemijos metu perėjimas prie nuotolinio mokymo(si) pakeitė universiteto studentų studijų aplinką ir veiklos pobūdį, pailgėjo darbo kompiuteriu laikas. Tuo laikotarpiu didėjo jaunų žmonių fizinis pasyvumas ir sė­dimos veiklos trukmė. Darbo tikslas − tirti universiteto studentų gyvenseną, darbo kompiuteriu aplinką ir fizinio aktyvumo ypatumus pandemijos metu. Tyrimas atliktas 2020 m., Lietuvos aukštosiose universitetinėse mokyklose, po pirmosios pandemijos bangos. Apklausoje dalyvavo 201 studentas: 98 vaikinai (48,8%) ir 103 merginos (51,2%). Taikytas Chi kvadrato (χ2) testas. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p≤ 0,05. Tyrimas atskleidė, kad 50,2% visų tirtų jaunų žmonių prie kompiuterio praleido 6-10 valandų per dieną, 35,8% – 3-5 valandas per dieną ir 11,9% – daugiau kaip 10 valandų per dieną. Per parą kompiuteriu panašų laiko kiekį dirbo ir vaikinai, ir mer­ginos. 68,7% studentų naudojosi nepatogiomis kėdė­mis, 68,2% – skundėsi nepakankamu kompiuterinio stalo plotu, 65,7% – nepakankama darbo erdve. 22,9% res­pondentų naudojo kompiuterį esant labai geram apšvie­timui, 55,2% – esant geram, 21,4% – esant vidutiniam apšvietimui. Dirbantys kompiuteriu studentai patyrė truk­dymus: 40,8% respondentų trukdė kiti žmonės, 21,4% – triukšmas, 37,8% – buvo trukdomi dėl kitų priežasčių. Daugiau negu pusė apklaustųjų patyrė kaklo, pečių ir nugaros srities skausmus. 10,9% studentų savo fizinę sveikatą vertino kaip labai gerą, 49,3% – gerą, 33,8% – vidutinę ir 6% – blogą. Tik 32,8% studentų teigė, kad turi pakankamai žinių apie fizinės veiklos poveikį sveikatai. Nedidelė dalis tirtų studentų (11,9 proc.) nurodė, kad jie mankštinosi ar sportavo bent 30 minučių kasdien, o 24,9 proc. – mankštinosi bent 30 minučių 2-3 kartus per savaitę, 23,4 proc. – 1 kartą per savaitę. 62,2 proc. jaunų žmonių sutiko, kad jie turėtų būti fiziškai aktyvesni. 37,8 proc. jaunų žmonių dirbdami kompiuteriu reguliariai darė pertraukas. 68 proc. studentų mieliau sportuotų kartu su bendraamžiais ir draugais, o 19 proc. – su šeimos nariais. Išvados. Pandemijos metu dauguma studentų prie kom­piuterio praleido daug valandų per dieną ir tik mažuma darė reguliarias pertraukas. Tirti jaunuoliai minėjo ne­tinkamą darbo įrangą ir darbo aplinką, dauguma kentė įvairių kūno vietų skausmus, nurodė, kad deda per mažai pastangų fiziniam aktyvumui ir fizinei veiklai didinti. Dauguma studentų norėtų mankštintis su bendraamžiais ir draugais. Tyrimo rezultatai parodė studentų sveikos gy­vensenos ugdymo, saugios ir sveikos darbo kompiuteriu aplinkos kūrimo ir fizinio aktyvumo skatinimo poreikį. Studentų informavimas apie fizinio aktyvumo poveikį sveikatai, jų motyvavimas būti fiziškai aktyvesniems ir patrauklesnės bei prieinamesnės fizinės veiklos organiza­vimas yra svarbūs veiksniai studentų sveikatai stiprinti.

The Council of the European Union (2020) points out that the COVID-19 pandemic has had a major impact on education and teaching systems and has fundamentally changed the way we learn, teach, communicate and collaborate within and between our education and teaching communities. The aim of this study is to explore the opinion of pre-school teachers on the opportunities and challenges faced by them in organizing and conducting pre-school education at a distance. The strategy of qualitative research was chosen for the study, Klaipėda city pre-school education teachers were interviewed. The study revealed that teachers did not change the content of education programs, sought to maintain the continuity of education and develop all the competencies of preschool children. Various digital and technical tools for distance education were used. Participants of the educational process experienced a variety of emotions and disturbances. Teachers missed for more decisive action of the institution’s administration. The opinion of educators discovered during the research helped to highlight advantages and disadvantages of distance pre-school education.