The author of this article examines the case law of the Lithuanian courts of general jurisdiction and administrative courts related to the reopening of domestic criminal, civil, or administrative proceedings when the European Court of Human Rights (hereinafter – the ECtHR or the Court) finds a violation of the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms and/or Protocols in the cases against Lithuania.

[full article, abstract in Lithuanian; only abstract in English] The Article examines the case-law of the ECtHR related to the good or bad faith of the applicant in the context of the restoration of ownership rights to the property nationalized in the past.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros doktorantė Saulėtekio al. 9, I rūmai, LT-10222 Vilnius Tel. (+370 5) 236 61 75 El. paštas: nika.bruskina@tf.stud.vu.lt Straipsnyje analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau -EŽTT arba Teismas) praktika bylose, susijusiose su kompensacija už priverčiamąjį darbą nacionalsocialistinio (toliau -nacių) režimo metais. Siekiama nustatyti, ar EŽTT turi kompetenciją nagrinėti pareiškimus, kuriuose ginčijamas priverčiamasis darbas šio totalitarinio režimo metais ir prašoma atlyginti žalą remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau -EŽTK arba Konvencija) nuostatomis. Daugiausia dėmesio straipsnyje skiriama EŽTT byloms, susijusioms su kompensacija iš Vokietijos fondo "Atmintis

Straipsnyje analizuojami tarptautinės teisės, Europos Sąjungos (toliau -ES) teisės ir užsienio nacionalinės teisės šaltiniai, žydų nevyriausybinių organizacijų ir užsienio valstybės institucijų veiksmai, paskatinę Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjįturtą įstatymo (toliau -Įstatymas) priėmimą. Taip pat Įstatymo nuostatų analizė pateikiama remiantis tarptautinės ir ES teisės šaltiniais, ypatingą dėmesį skiriant Jungtinių Įvadas Šio straipsnio objektas yra Įstatymo priėmimą skatinantys šaltiniai, Įstatymo nuostatos ir Įstatymo priėmimo padariniai tarptautinėje arenoje. Siekiama įvertinti Įstatymo priėmimo būtinumą tarptautinės ir ES teisės kontekste ir nustatyti jo nuostatų atitiktį tarptautinei ir ES teisei. Straipsnyje naudojami analizės, lyginamasis ir sisteminis metodai. Įstatymas priimtas 2011 m. birželio 21 d. ir įsigaliojo 2011 m. gruodžio 1 d 1 .; Lietuvos Respublikos (toliau -LR) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2011 m. gruodžio 1 d. turėjo patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus 2 . Manytina, kad straipsnyje pateikta anali-1 Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, pagal kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2011 m. gruodžio 1 d. turi patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, įsigaliojo 2011 m. liepos 2 d. [13]. 2 2012 m. balandžio 4 d. priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr. 357 "Dėl fondo, skirto disponuoti kompensacija už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, paskyrimo". Valstybės žinios, 2012, nr. 42-2052.

[straipsnis, santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, susijusi su pareiškėjų atsisakymu bendradarbiauti su valstybės institucijomis nuosavybės teisių atkūrimo procese. Konkrečiai straipsnyje analizuojama pareiškėjų atsisakymo bendradarbiauti su valstybės institucijomis reikšmė pateisinant valstybės institucijų veiksmus / neveikimą nuosavybės teisių atkūrimo procese pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir šios konvencijos pirmąjį protokolą.