Background / ObjectiveHemorrhoids are a very common anorectal condition, affecting millions of people around the world and represent major medical and socioeconomic problem. New technique for treating symptomatic hemorrhoids has been introduced in to clinical practice. Only limited number of cases using this technique were reported. This was a first clinical case in Lithuania using this technique for treating hemorrhoids. 44 year-old-man underwent liver transplantation for B viral cirrhosis in 2011. He developed liver transplant cirrhosis, hepatorenal syndrome, portal hypertension, hiperuricaemia. He presented to us with recurrent episodes of massive rectal bleeding, requiring multiple transfusions, with hemoglobin as low as 45 g/l. Several episodes of conservative treatment for hemorrhoids was not effective. Because of thrombocytopenia, risk of intra-and postoperative bleeding usual choice of surgical or minimally invasive treatment for hemorrhoids was not possible. The choice of selective angiography and embolization was made. On the 30th of July 2015 the patient underwent visceral and selective mesenteric angiograms. Inferior mesenteric artery was canulated. Terminal branches of the inferior rectal artery were embolized using Interblock 18 microspirals. Three spirals were used. Rectal bleeding stopped. Proctoscopy was performed after three weeks. Hemorrhoidal cushions were reduced by approximately 70%. No recurrent bleeding was observed 23 months after the procedure. The patient safely underwent repeated liver transplantation within 1 month. Conclusions Embolization of inferior rectal arteries requires multidisciplinary approach. Emborrhoid is a safe, effective microinvasive treatment for hemorrhoids in patients, who are otherwise at high risk for surgical complications. Key words: hemorrhoidal disease, embolization, superior rectal artery, emborrhoid 121Emborrhoid -a new treatment method for hemorrhoids: case presentation Įvadas / tikslas Keturiasdešimt ketverių metų vyrui dėl lėtinio hepatito B išsivysčiusios kepenų cirozės 2011 m. rugsėjo 30 d. atlikta kepenų transplantacija. Progresuojant hepatitui po 4 metų išsivystė kepenų transplantato cirozė, hepatorenalinis sindromas, portinės hipertenzijos sindromas (splenomegalija ir hipersplenizmas, stemplės venų varikozė, tiesiosios žarnos venų varikozė), hiperurikemija. III° hemorojus komplikavosi gausiais kraujavimais. Dėl posthemoraginės anemijos kelis kartus atliktos hemotransfuzijos. Konservatyvus gydymas buvo neveiksmingas. Dėl trombocitopenijos (45x10⁹/l), tiesiosios žarnos venų varikozės, gausaus kraujavimo operacijos metu arba po operacijos didelio pavojaus klasikinės hemoroidektomijos arba mikroinvazinių operacijų (LHP, THD) nebuvo galima atlikti. Situacija buvo aptarta konsiliume dalyvaujant intervenciniams radiologams. Buvo nuspręsta atlikti hemoroidinių arterijų embolizaciją. 2015 m. liepos 30 d. buvo atliktos visceralinė ir selektyvi angiografija. Į apatinę mezenterinę arteriją buvo įvesta kaniulė. Hemoroidinių arterijų embolizacija atlikta "Interbl...

Įvadas / tikslas Keturiasdešimt ketverių metų vyrui dėl lėtinio hepatito B išsivysčiusios kepenų cirozės 2011 m. rugsėjo 30 d. atlikta kepenų transplantacija. Progresuojant hepatitui po 4 metų išsivystė kepenų transplantato cirozė, hepatorenalinis sindromas, porti­nės hipertenzijos sindromas (splenomegalija ir hipersplenizmas, stemplės venų varikozė, tiesiosios žarnos venų varikozė), hiperurikemija. III° hemorojus komplikavosi gausiais kraujavimais. Dėl posthemoraginės anemijos kelis kartus atliktos hemo­transfuzijos. Konservatyvus gydymas buvo neveiksmingas. Dėl trombocitopenijos (45x10⁹/l), tiesiosios žarnos venų varikozės, gausaus kraujavimo operacijos metu arba po operacijos didelio pavojaus klasikinės hemoroidektomijos arba mikroinvazinių operacijų (LHP, THD) nebuvo galima atlikti. Situacija buvo aptarta konsiliume dalyvaujant intervenciniams radiologams. Buvo nuspręsta atlikti hemoroidinių arterijų embolizaciją. 2015 m. liepos 30 d. buvo atliktos visceralinė ir selektyvi angiografija. Į apatinę mezenterinę arteriją buvo įvesta kaniulė. Hemoroidinių arterijų embolizacija atlikta „Interblock 18“ mikrospiralėmis. Panaudotos trys 3 mm 6 cm ilgio spiralės. Introdiuseris pašalintas. Punkcijos vieta užsiūta „Angioseal“ prietaisu. Po embolizacijos praėjus 3 savaitėms atlikta RRS. Kraujavimo iš tiesiosios žarnos požymių neaptikta, hemorojiniai mazgai sumažėjo, apie 70 % sumažėjo tiesiosios žarnos venų varikozė. Per 23 mėn. po procedūros kraujavimų iš tiesiosios žarnos nepastebėta.Išvados Hemoroidinių arterijų embolizacija reikalauja įvairių sričių gydytojų specialistų komandos darbo – intervencinio radiologo, proktologo, pilvo chirurgo, transplantologo. Viršutinės tiesiosios žarnos arterijos (retais atvejais ir papildoma apatinės tiesio­sios žarnos arterijos) embolizacija yra patikimas, efektyvus, saugus mikroinvazinis kraujuojančio hemorojaus gydymo meto­das, taikytinas pacientams, sergantiems kepenų ciroze arba turintiems kraujo krešėjimo sutrikimų.