Raktažodžiai: slaugytojas, pasitenkinimas gyvenimu, darbo aplinkos rizikos veiksniai. SantraukaSlaugytojai savo darbe susiduria su neigiamą įtaką jų sveikatai, darbingumui ir fizinei būklei darančiais veiksniais: dideliu fizinio darbu krūviu, budėjimu naktimis, psichologiniu smurtu, organizaciniais darbų trūkumais, darbo pareigų stresoriais. Nuo šių veiksnių priklauso pasitenkinimas gyvenimu ir darbu, kurie lemia kokybišką pacientų priežiūrą bei saugą, darbuotojų išsaugojimą organizacijoje ir jų įsipareigojimą organizacijai bei profesijai. Tiriamąją imtį sudarė 69 intensyvios terapijos ir chirurgijos skyrių slaugytojai, dirbantys Klaipėdos ligoninėse. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Atliktas kiekybinis tyrimas. Apklausai naudotas Pasitenkinimo gyvenimu klausimynas -trumpa forma. Gauti duomenys apdoroti SPSS programa (22 versija). Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausi slaugytojų darbo aplinkos rizikos veiksniai yra intensyvus darbas ir pacientų kėlimas rankomis. Slaugytojai savo pasitenkinimą gyvenimu įvertino geriau nei vidutiniškai. Vertinimo vidurkis buvo 66,8 proc. balų iš 100 proc. maksimaliai galimų. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojų, kuriems dažniau tenka kelti pacientus rankomis, pasitenkinimas gyvenimu yra prastesnis. ĮvadasDaugumai žmonių darbas yra svarbiausias veiksnys, apibūdinantis gyvenimo kokybę, gerovę, padedantis patenkinti beveik visus jo poreikius: saviraiškos, saugumo, socialinius, fiziologinius. Žmogaus pasitenkinimas darbu yra svarbi gyvenimo dalis, todėl tai veikia bendrą žmogaus pasitenkinimą gyvenimu [16].Darbuotojų pasitenkinimas gyvenimu yra svarbus gyvenimo aspektas. Organizacijos koncentruojasi ne vien į susijusius su darbu aspektus, bet ir stengiasi kelti darbuotojų gerovę, gerinti darbinę aplinką, nes tai teikia naudą organizacijai, gerina darbo rezultatus, pritraukia ir leidžia išlaikyti darbuotojus [21]. Slaugytojai dėl savo veiklos pobūdžio sudaro ypatingą kontingentą, kuriam būdingi neigiamą įtaką sveikatai, darbingumui ir fizinei būklei turintys veiksniai: didelis fizinio darbo krūvis, budėjimas naktimis, kenksminga darbo aplinka [15]. Įvairių autorių nuomone [12,8,20,23,27,28], fizikiniai, cheminiai, biologiniai, ergonominiai, psichologiniai darbo aplinkos veiksniai turi įtakos psichinei ir fizinei medicinos personalo sveikatai. Pagerinus darbo aplinką mažėja "perdegimo" dažnis, didėja darbo našumas [4], sumažėja pravaikštų, darbuotojų kaita, nepageidaujamų įvykių darbe, didėja pasitenkinimas kitais gyvenimo aspektais [5 -7, 13]. Geros darbo sąlygos turi teigiamą poveikį ir asmeniniam dirbančių žmonių gyvenimui. Gerą emocinę savijautą ir fizinę energiją darbuotojai "nešasi" į namus, todėl teigiama įtaka jaučiama ir asmeniniame gyvenime [2,24].Pasitenkinimas gyvenimu mokslininkų buvo tyrinėja-mas 2013 metais [18]. Tirti Lietuvos restruktūrizuojamose ligoninėse dirbantys, ne mažesnę nei vienerių metų darbo patirtį turintys slaugytojai [18]. Tyrimų, vertinančių įvairių populiacijos grupių pasitenkinimą gyvenimu, yra nemažai, tačiau nepavyko rasti tyrim...