No abstract

No abstract

Results of the structural analysis of urinary sediments by means of infrared spectral microscopy are presented. The results are in good agreement with the results of standard optical microscopy in the case of single-component and crystalline urinary sediments. It is found that for noncrystalline or multicomponent sediments, the suggested spectroscopic method is superior to optical microscopy. The chemical structure of sediments of any molecular origin can be elucidated by this spectroscopic method. The method is sensitive enough to identify solid particles of drugs present in urine. Sulfamethoxazole and traces of other medicines are revealed in this study among the other sediments. We also show that a rather good correlation exists between the type of urinary sediments and the renal stones removed from the same patient. Spectroscopic studies of urinary stones and corresponding sediments from 76 patients suffering from renal stone disease reveal that in 73% of cases such correlation exists. This finding is a strong argument for the use of infrared spectral microscopy to prevent kidney stone disease because stones can be found in an early stage of formation by using the nonintrusive spectroscopic investigation of urinary sediments. Some medical recommendations concerning the overdosing of certain pharmaceuticals can also be derived from the spectroscopic studies of urinary sediments.

No abstract

Reikšminiai žodžiai: tunelinis kateteris, hemodializė, lėtinė inkstų liga, uždegiminiai žymenys. Tikslas. Palyginti skirtingus tunelinio kateterio implantavimo į centrinę veną metodus remiantis kateterio funkcionavimo trukme ir kateterio nefunkcionavimo priežastimi. Įvertinti ikiimplantacinių uždegiminių žymenų padidėjimo įtaką tolesniam kateterio funkcionavimui. Metodika. VUL SK Nefrologijos centre atlikta retrospektyvinė hemodializuojamų pacientų ligos istorijų analizė, kuriems 2010–2014 metų taikytos hemodializės naudojant tunelinį kateterį. Išanalizavus 101 ligos istoriją, pacientai suskirstyti į dvi grupes: de novo grupė, kuriems kateteris įvestas naujai, ir pakeisto kateterio grupė, kuriems jau implantuotas kateteris pakeistas nauju tuneliniu kateteriu. Abi grupės palygintos tarpusavyje pagal šiuos kriterijus: amžių, lytį, kateterio funkcionavimo trukmę, uždegiminius žymenis (CRB ir leukocitų skaičius), kateterio disfunkcijos priežastį. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 61 (60,4 proc.) moteris ir 40 (39,6 proc.) vyrų, jų amžiaus vidurkis 62,9 ± 15,3 (± SN) metų. Lygintose grupėse amžiaus ir lyties pasiskirstymas panašus. De novo grupėje buvo 42 (41,6 proc.) pacientai, o pakeisto kateterio grupėje – 59 (58,4 proc.). De novo grupėje kateteris funkcionavo ilgiau nei 6 mėn. (sėkmė) – 37 (88,1 proc.), o trumpiau nei 6 mėn. (nesėkmė) – 5 (11,9 proc.). Nefunkcionavimo priežastys: trombozė (1 atvejis), kateterinis sepsis (4 atvejai). Pakeisto kateterio grupėje: sėkmių – 45 (76,3 proc.), nesėkmių – 14 (23,7 proc.). Nefunkcionavimo priežastys: kateterio trombozė (7 atvejai), kateterinis sepsis (7 atvejai). Statistiškai patikimo skirtumo tarp sėkmių ir nesėkmių skaičiaus grupėse nebuvo rasta. De novo grupėje vidutinis kateterio funkcionavimo laikas – 230 dienų, pakeisto kateterio grupėje – 202 dienos. De novo grupėje vidutinė leukocitų skaičiaus reikšmė – 7,33 (×109/l) ± 2,73, o CRB minimali reikšmė – 0,4 mg/l, maksimali reikšmė – 133 mg/l. Pakeisto kateterio grupėje vidutinė leukocitų reikšmė – 7,85 (×109/l) ± 2,90, CRB minimali reikšmė – 0,9 mg/l, maksimali reikšmė – 103 mg/l. Abiejose grupėse statistiškai reikšmingo skirtumo tarp uždegiminių žymenų, tirtų prieš operaciją, ir sėkmių bei nesėkmių skaičiaus nerasta. Išvados. Implantuoto kateterio pakeitimas nauju ilgalaikiu yra saugus metodas lyginant su de novo implantavimu, kadangi nepastebėtas didesnis komplikacijų skaičius ar trumpesnis kateterio funkcionavimo laikas. Ikiimplantacinių uždegiminių žymenų padidėjimas kateterio funkcionavimo trukmei įtakos neturėjo.