[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje pateiktas socialinių išmokų poveikio skurdui mažinti dviejose ES šalių (senųjų ir Rytų Europos) grupėse tyrimas. Skurdžiausiai gyvenančių gyventojų dalies pokyčiams įvertinti buvo sudaryti panelinių duomenų regresinės analizės modeliai, į kuriuos buvo įtraukti tokie veiksniai, kaip antai gyventojų pajamos, socialinės apsaugos išmokos, darbo rinkos aktyvumas, gyventojų įsiskolinimų ir pajamų santykis, ilgalaikis nedarbas, gyventojų išsilavinimo lygis. Tyrimo rezultatai atskleidė esminius socialinės paramos poveikio gyventojų skurdui skirtumus: senosiose ES šalyse testuojamos socialinės paramos augimas mažina skurdžiausiai gyvenančių žmonių dalį; Rytų Europos šalyse, kurioms būdingas liberalesnis arba „likutinės“ gerovės modelis, skurdžiausiai gyvenančių gyventojų dalies pokyčius lemia cikliniai ekonominės raidos svyravimai ir ilgalaikio nedarbo pokyčiai. Svarbiausias veiksnys mažinant skurdą išlieka ilgalaikio nedarbo mažinimas. Testuojamoji socialinė parama jose nėra tokia veiksminga kaip senosiose ES šalyse.

Abstract Research on the impact of social assistance benefits and other socio-economic indicators on poverty reduction during 2000 – 2017 in 24 EU countries is presented in the paper. In order to assess the impact a regression analysis model of the panel data was composed by including such indicators as changes in gross total expenditure per capita, the GDP growth rate, the share of the retirement-age population, the unemployment rate of the working-age population, the long-term unemployment rate. Research findings revealed the main socio-economic indicators that have the greatest impact on changes in poverty. The economic slowdown reduced the at-risk-of poverty gap of people with the lowest income and the economic growth reduced the poverty gap with a lag of two periods (years). The overall impact of all social transfers under analysis on the at-risk-of poverty gap was insignificant. The at-risk-of poverty rate, which shows changes in the share of the most deprived population under analysis, increased when non-targeted and means-tested benefits gal geriau social transfers increased. On the basis of these findings it can be stated that, during the period under analysis, social assistance was not well-directed, i.e. did not focus on the most deprived part of the population.  Keywords: sustainable development, social assistance benefits, means-tested benefits, the at-risk-of-poverty rate, the relative poverty gap, panel data.

No abstract

No abstract

No abstract