Inovatyvus elgesys darbe apibūdinamas kaip naujų idėjų kūrimas ir įgyvendinimas, siekiant išspręsti tam tikrą problemą ar pagerinti esamą padėtį kuriame nors organizacijos padalinių. Šiuolaikinėse organizacijose ne tik siekiama į šiuos procesus įtraukti darbuotojus, kai diegiamos atskiros inovacijos, bet ir skatinamas aktyvus jų dalyvavimas nuolat tobulinant darbo procesus ir inicijuojant naujoves. Straipsnyje pristatomas Lietuvos organizacijų darbuotojų inovatyvaus elgesio darbe tyrimas, kurio pagrindinis tikslas – parengti lietuvišką inovatyvaus elgesio darbe vertinimo klausimyną ir pagrįsti kai kuriuos jo psichometrinius rodiklius. Tyrime dalyvavo 283 įvairių organizacijų darbuotojai, metodas – anketinė apklausa, o į tyrimo anketą buvo įtrauktas lietuviškas inovatyvaus elgesio darbe klausimynas ir jo validumui tikrinti parinktos skalės. Remiantis gautais rezultatais galima nurodyti penkias pagrindines inovatyvaus elgesio darbe formas: domėjimasis naujovėmis, idėjų tyrimas ir kūrimas, idėjų išbandymas ir įvertinimas, paramos siekimas ir idėjų įgyvendinimas. Klausimynas atitinka psichometrinėms charakteristikoms keliamus reikalavimus, jo struktūra apima pagrindines užsienio autorių modeliuose aprašytas inovatyvaus elgesio darbe dimensijas (idėjų kūrimą, rėmimą ir įgyvendinimą), taip pat jas papildo domėjimosi naujovėmis ir idėjų išbandymo bei įvertinimo dimensijomis.

ĮvadasŠiais laikais organizacijos susiduria su būtinybe prisitaikyti prie nuolat kintančių išorės reikalavimų, siūlyti naujoves rinkoje ir taikyti jas savo veikloje. Inovacijas diegiančioje organizacijoje į šiuos procesus siekiama įtraukti visus darbuotojus, todėl ir moksliniuose tyrimuose vis dažniau akcentuojama inovatyvaus darbuotojų elgesio tyrimų svarba.