Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.euAdresas susirašinėti: Rasa Juozapavičienė, el. p. rasa.juozapaviciene@go.kauko.lt VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH Raktažodžiai: skiepai, vakcina, imunizacija, farmacijos specialistas. SantraukaVakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų paplitimas -didelė visuomenės sveikatos problema. Visame pasaulyje imunizacijos strategija laikoma prioritetine. Kai kuriose pasaulio valstybėse: JAV, Kanadoje, Australijoje, Airijoje, Portugalijoje, Didžiojoje Britanijoje farmacijos specialistai gyventojus gali skiepyti vaistinėse. Skiepai, kuriais gali skiepyti farmacijos specialistai, kiekvienoje šalyje skiriasi. Lietuvos Respublikoje sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai formuoja visuomenės požiūrį į skiepijimąsi, todėl svarbu išsiaiškinti gyventojų ir farmacijos specialistų požiūrį į gyventojų skiepijimą/si Lietuvos visuomenės vaistinėje. Tyrimo tikslas -atskleisti gyventojų ir farmacijos specialistų požiūrį į gyventojų skiepijimą/ si Lietuvos visuomenės vaistinėje. Tiriamųjų grupę sudarė 224 gyventojai ir 144 farmacijos specialistai. Tyrimui atlikti buvo naudojama anketinė apklausa raštu. Tyrimas atskleidė, kad gyventojai pasitiki farmacijos specialisto teikiama konsultacija. Farmacijos specialistai ir gyventojai įžvelgia tas pačias rizikas skiepyti/is visuomenės vaistinėje -gydytojo vaistinėje nebuvimą, farmacijos specialistų žinių ir įgūdžių imunoprofilaktikoje trūkumą.

Profesijos pasirinkimas yra viena aktualiausių problemų, nuo kurios racionalaus sprendimo priklauso ne tik profe­sinio, bet ir asmeninio gyvenimo sėkmė. Profesijos pasi­rinkimą pagrindžiančios teorijos yra mažai analizuotos ir tyrinėtos Lietuvoje. Jos netaikomos ir analizuojant mo­tyvaciją, susijusią su slaugytojo profesijos pasirinkimu ir karjeros planavimu. Tyrimo tikslas – atskleisti bendrosios praktikos slaugos studijų pasirinkimo motyvus. Tyrime dalyvavo Kauno kolegijos bendrosios praktikos slaugos (N=130) studijų programos studentai. Tyrimo metodas – nestruktūruota apklausa raštu. Bendrosios praktikos slaugos studentams buvo pateiktas atviro tipo klausimas „Kas lėmė Jūsų ap­sisprendimą studijuoti slaugą?“ Atviro tipo klausimas skatino studentus reikšti savo mintis platesniu kontekstu, nesusieti jų profesijos motyvų su konkrečiais atsakymų variantais. Tyrimui atlikti buvo naudojama internetinė Google forma. Tiriamieji savo nuomonę ir atsakymus pateikė raštu. Tyrimas anoniminis, nebuvo renkami jokie asmeniniai duomenys, tokie kaip vardas, pavardė, elek­troninis paštas ar pan. Duomenys apdoroti kokybinės turinio analizės metodu, išskiriant su tiriamu fenomenu susijusias kategorijas ir subkategorijas. Kokybinė turinio analizė sudarė galimybę atskleisti bendrosios praktikos slaugos studijų programos studentų profesijos pasirin­kimo motyvus. Tyrimas atskleidė, kad bendrosios praktikos slaugos studijų programos studentai studijas rinkosi sąlygoti motyvų, apibrėžiančių teorines profesijos pasirinkimo prielaidas. Buvo nustatyti išoriniai ir vidiniai motyva­ciniai veiksniai, turėję įtakos slaugos studijų programos pasirinkimui. Pastebėtina, kad net keturios bendrosios praktikos slaugos studijų pasirinkimo motyvų sritys buvo kryptingos. Šios sritys įvardytos šiomis kategorijomis: „Motyvai, susiję su psichologiniais veiksniais“, „Moty­vai, susiję su asmeniniais veiksniais“, „Motyvai, susiję su profesiniais veiksniais“ ir „Motyvai, susiję su socialinės aplinkos veiksniais“. Viena kategorija buvo įvardyta kaip „Motyvai, susiję su studijų pasirinkimo nekryptingumu“.

Sveikatos priežiūros darbuotojai skubiąją medicinos pagalbą dažniausiai teikia aplinkoje, kurios sąlygos laikomos vienomis iš nesaugiausių profesinių sąlygų. Darbinėje aplinkoje profesinė rizika sveikatai apima biologinius, cheminius, fizinius, ergonominius, psicho­socialinius veiksnius, gaisro ir sprogimo bei elektros pavojus, kurie kelia grėsmę sveikatos priežiūros dar­buotojų gyvybei, saugai ir gerovei. Tyrimo tikslas – at­skleisti skubiosios medicinos pagalbos teikimo riziką slaugytojų sveikatai. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 15 slaugytojų, dirbančių X greitosios medicinos pagalbos stotyje. Respondentai atrinkti, atsižvelgiant į tyrimo tikslą. Atliekant tikslinę tiriamųjų atranką, buvo laikomasi reikalavimo, kad visi tiriamieji teiktų skubiąją medicinos pagalbą ne mažiau kaip vienerius metus. Tyrimo metodai. Tyrimui buvo pasirinktas pusiau struk­tūrizuoto interviu metodas, kuriuo siekiama išsiaiškinti darbinės veiklos metu patiriamą riziką sveikatai. Tyrimo duomenys analizuoti turinio analizės metodu. Rezultatai. Teikdami skubiąją medicinos pagalbą, slau­gytojai susiduria su biologine, chemine, fizine, ergo­nomine ir psichosocialine rizika sveikatai. Tyrimas atskleidė, kad slaugytojai, teikdami skubiosios medi­cinos pagalbos paslaugas, jaučia stresą, vidinę įtampą bei baimę. Jie patiria smurtą, kūno sužalojimus, kaulų ir raumenų sistemos pokyčius, mikrotraumas aštriais instrumentais, riziką užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ir neinfekcinėmis ligomis, kurią lemia tiesioginis kon­taktas su asmeniu, sąlytis su kūno skysčiais bei darbo metu naudojamų medikamentų poveikis. Slaugytojai patiria ir fizinės sveikatos pokyčius, tokius kaip ben­dras organizmo nuovargis, miego, skrandžio veiklos ar reprodukcinės sistemos sutrikimas, mitybos, medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimai. Psi­chinės sveikatos pablogėjimui įtakos turi dažna baimė, stresas bei atsiradusi vidinė įtampa.

Raktažodžiai: šeimos globėjai, gerovė, gyvenimo pokyčiai, negalią turintys asmenys. SantraukaLabai svarbu analizuoti problemas, kurios yra susijusios ne tik su sunkiai sergančių asmenų gerove, bet ir su jų artimųjų gyvenimo kokybės pokyčiais, kuriuos sąlygoja artimojo liga ir nuolatinė, dažnai reikalaujanti didelių resursų, priežiūra. Tyrimo tikslas -atskleisti šeimos globėjų, prižiūrin-čių negalę turinčius asmenis, gyvenimo pokyčius ir pagalbos galimybes. Tiriamieji. Iš viso tyrime dalyvavo 75 asmenys, kurių amžius siekė nuo 20 iki 80 metų (amžiaus vidurkis -55 metai). Globojamų asmenų amžius siekė nuo 26 iki 96 metų (amžiaus vidurkis 76 metai). Tyrimo metodai. Tyrimas buvo atliekamas vykdant pusiau struktūruotą interviu, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti gyvenimo pokyčius: darbinės veiklos, dalyvavimo visuomeniniame gyvenime, bendravimo, pomėgių pokyčių, egzistuojančių sunkumų, pagalbos poreikio ir konkrečių priemonių atžvilgiais. Tyrimo duomenys analizuojami taikant turinio (Content) analizės metodą. Rezultatai. Šeimos globėjai patiria vienokius ar kitokius gyvenimo pasikeitimus, kurie dažnai siejasi su profesine veikla: sumažinamas darbo krūvis, atsisako darbo, pablogėja jų darbo kokybė, reorganizuoja savo darbinę veiklą arba derina darbą su artimojo slauga. Kas antram tyrime dalyvavusiam šeimos globėjui bendravimas tapo ribotu: bendravimui tenka skirti mažiau laiko, pasikeitė bendravimo formos ir žmo-nės, su kuriais bendraujama, rečiau susitikinėjama su draugais. Artimojo globa pakeičia pomėgius, o kartais iš viso tenka jų atsisakyti. Artimieji susiduria su psichologinio, fizinio ir socialinio pobūdžio sunkumais. Tyrimo metu išryškėjo ir kita aktuali problema -slaugos ir socialinių paslaugų trūkumas. Dažnas namiškis įvardijo psichologinio pobūdžio sunkumus, tokius kaip sunku susitaikyti su neįgaliojo funkciniais ar asmenybiniais pokyčiais, jaučia artimojo netekties baimę, bejėgiškumą ir emocinį išsekimą. Pasitaiko atvejų, jog pastebi neigiamas aplinkinių reakcijas į neįgalų asmenį. Globėjai susiduria su sveikatos problemomis, ribotai dalyvauja socialiniame gyvenime. ĮvadasPastaruoju metu visame pasaulyje vis dažniau nagrinėjamos problemos, susijusios ne tik su sunkiai sergančių asmenų gyvenimo kokybe, bet ir su jų artimųjų gyvenimo kokybės pokyčiais. Šiuos pokyčius sąlygoja artimojo liga ir nuolatinė, dažnai reikalaujanti didelių resursų, artimojo priežiūra namuose.Tyrimai rodo, kad žmonių, globojančių sunkiai sergančius artimuosius, psichologinis palaikymas, konsultavimas įvairiais slaugos klausimais veikia teigiamai ir leidžia pagerinti slaugymo kokybę namuose. Literatūroje dažnai yra analizuojamas slaugytojo vaidmuo, kuris užtikrina ryšį tarp sergančiojo ir medikų profesionalų [6,7,13].Artimieji taip pat vaidina labai svarbius vaidmenis: pirmasis -prižiūri ir globoja savo artimuosius, antrasis -dirba komandoje kartu su sveikatos ir socialinės priežiūros specialistais [6].Tačiau įvairių pasaulio šalių praktika pateikia skirtingas patirtis, kuriose atsispindi įvairi artimųjų palaikymo ir konsultavimo prakt...

Vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis ir (arba) negalių ar turinčių specialiųjų sveikatos poreikių, gydymas, slauga ir priežiūra reikalauja daug sveikatos priežiūros sistemos išteklių, todėl daugėja vaikų, gyvenančių ir slaugomų namuose. Siekiant užtikrinti namuose slaugomų vaikų gyvybines funkcijas, pagerinti jų gyvenimo kokybę ir išvengti komplikacijų, gali būti suformuojama tracheostoma, taikoma deguonies terapija, netgi dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV). Ligoninė, vaikų intensyviosios terapijos ar vaikų skyrius nėra skirti šeimoms ir neorientuoti į vaiko raidą, mokymąsi ar šeimos socialinį gyvenimą, todėl vaikai, kuriems suformuota tracheostoma, gali būti slaugomi ir prižiūrimi namuose. Vaiko, kuriam suformuota tracheostoma, išvykimas iš ligoninės į namus reikalauja specialių technologijų, finansinių išteklių, šeimos ir bendruomenės slaugytojų mokymų bei pirminės sveikatos priežiūros ir kitų specialybių sveikatos priežiūros specialistų gebėjimo rūpintis vaiku. Tėvai turi prisiimti atsakomybę už kompleksinių vaiko priežiūros poreikių patenkinimą. Vaikų, kuriems suformuota tracheostoma, slauga namuose yra labai sudėtingas procesas, kadangi netinkama priežiūra ar slaugymo klaidos gali kelti pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei. T. Karaca (2016) teigia, kad tracheostomos priežiūra apima ne tik gleivių išsiurbimo procedūrą, vamzdelių valymą ir keitimą, tvarsčių keitimą, tačiau ir infekcijos bei kitų komplikacijų prevenciją bei gydymą, oro drėkinimą, vaiko mitybą ir kitus slaugos aspektus. Nuo technologijų priklausomi vaikai gali būti saugiai prižiūrimi namuose, tačiau šeimos nariai turi būti išmokyti vaiko priežiūros, turėti reikiamų priemonių bei įrangą ir gauti socialinę paramą. Tyrimais įrodyta, jeigu tėvai yra tinkamai apmokyti, vaiko slauga namuose gali būti kokybiška, išvengiant neigiamų padarinių vaiko sveikatai ir gyvybei. Tyrimo tikslas − atskleisti tėvų žinias apie sekreto išsiurbimą iš tracheostomos vamzdelio, slaugant vaiką namuose. Tyrimas buvo vykdomas 2019 m. lapkričio mėn. socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje grupėje „Vilties spindulėlis“. Tyrime dalyvauti buvo pakviesti tėvai, auginantys ir slaugantys namuose vaiką, kuriam suformuota tracheostoma. Buvo naudojama kiekybinė tyrimo strategija ir vykdoma anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 24 respondentai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pusė tėvų savo žinias apie tracheostominio vamzdelio priežiūrą vertina puikiai, daugiau nei trečdalis − gerai ir tik maža dalis – vidutiniškai. Tėvams trūksta žinių apie taisyklingą sekreto išsiurbimą iš tracheostominio vamzdelio, apie sekreto siurbimo slėgio parinkimą pagal vaiko amžių, apie sekreto išsiurbimo laiką ir dažnį. Nemaža dalis respondentų žino, kad esant tirštam sekretui, galima naudoti NaCl 0,9% tirpalą.