This paper raises research questions on how social business representatives assess the impact of their social businesses and what methods they use to evaluate or measure it. The findings of data analysis of the interviews with 20 social entrepreneurs in Lithuania indicate that social entrepreneurs just begin to measure impact and do not always distinguish it from outcomes and outputs. This can also be influenced by impact measurement methods/tools, which are publicly available for social entrepreneurs or provided by funding organizations. Social entrepreneurs acknowledge that they must create and evaluate this impact, but research findings indicate that they distinguish more reasons not to do that. Impact evaluation is more explicitly revealed when discussing internal (consumers, employees) rather than external stakeholders. Some social entrepreneurs understand the need to evaluate their activities in monetary terms, but they do not do it, which is explained by the early development stage of social businesses in Lithuania. Moreover, social entrepreneurs do not have experience in measuring impact from a multidimensional perspective, i.e., including the social, environmental, cultural, and economic dimensions, and it seems that the necessity of doing this has not come to their awareness yet. The article is concluded with recommendations for strengthening social entrepreneurs’ capabilities in impact evaluation.

Straipsnyje nagrinėjamos socialinių verslininkių sampratos apie jų verslo novatoriškumo formas ir darniąsias inovacijas. Empirinis šio straipsnio pagrindas – interviu (n=18) su socialinių verslų Lietuvoje atstovėmis. Interviu medžiagos analizė parodė, kad moterys – socialinės verslininkės novatoriškumą bei darniąsias inovacijas tokio verslo kontekste apibrėžia tiek individo, tiek organizacijos lygmenimis, tačiau darniąsias inovacijas sieja su globaliais kontekstais ir technologijomis. Tokios sampratos atitinka kitose šalyse atliktų tyrimų rezultatus ir rodo analizuojamos tematikos universalumą, kita vertus – pagrindžia Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus. Pagrindiniai žodžiai: socialinis verslas, novatoriškumas, darniosios inovacijos, Lietuva

Straipsnio tikslas - įvertinti Lietuvos gyventojų suvokimą apie “žaliosios” energijos teikiamą naudą bei įvertinti jų galimybes ir pasiryžimą pirkti “žaliąją” elektros energiją. Gyventojų suvokimas apie “žaliosios” energijos teikiamą naudą labai svarbus, pasaulyje vis labiau plintant etiniams aplinkosaugos politikos metodams, kai ūkio subjektai, niekieno neverčiami savanoriškai mažina taršą, nes tai kelia jų prestižą visuomenėje ir didina įmonių konkurencingumą, o gyventojai savanoriškai perka “žaliąją” energiją, mokėdami didesnę kainą ir taip skatina jos gamintojus, nes nori užtikrinti švarią aplinką, kurioje patys gyvena. Lietuvos gyventojai dabaru negali nusipirkti “žaliosios” energijos, nes elektros rinka Lietuvoje nėra visiškai atverta. Nuo 2007 m. visi elektros energijos vartotojai, iš jų ir gyventojai, galės laisvai pasirinkti tiekėją, todėl jau dabar reikia rengtis šios rinkos atvėrimui ir ugdyti gyventojų teigiamą požiūrį į “žaliąją” energiją bei pasiryžimą ją pirkti ir net mokėti brangiau nei už iš tradicinių šaltinių pagamintą energiją.

Business schools, and universities providing business education, from across the globe have increasingly engaged in responsible management education (RME), that is in embedding social, environmental and ethical topics in their teaching and research. However, we still do not fully understand the institutional pressures that have led to the adoption of RME, in particular concerning under‐researched regions like Central and Eastern Europe (CEE). Hence, we undertook what is to our knowledge the most comprehensive study into the adoption of RME in CEE to date (including 13 countries: Belarus, Bulgaria, Croatia, Czech Republic, Estonia, Hungary, Latvia, Lithuania, Poland, Romania, Russia, Slovenia and Ukraine). We find that, with regard to RME, isomorphic pressures seem to shape teaching and research in different ways, which suggests that the idea of a holistic approach to RME, promoted by, for example, the Principles of Responsible Management Education (PRME), needs to be revisited; rather, different trajectories of organizational engagement may emerge for each principle. As a contribution to institutional theory, we discuss how a highly fragmented organizational field—like RME with its multiple dimensions—impacts on notions of actor centrality, where actors achieve centrality with regard to some dimensions of the field but fail to do so for others. In particular, we found that the European Union holds centrality in the area of RME teaching, but not in RME research. Our findings thus suggest that the concept of field centrality needs further clarification.

Straipsnyje nagrinėjama, kaip moterys – socialinės verslininkės – suvokia socialinį verslą ir lyties dedamąją tokiame versle. Interviu (n=18) su socialinių verslų Lietuvoje atstovėmis analizė parodė, kad socialinio verslo misija yra arba labai pragmatiška (organizacijų, turinčių socialinės įmonės juridinį statusą), atsiejama nuo socialinio poveikio, kurį tokie verslai paprastai kuria, arba gana neapibrėžta, tačiau akcentuojanti gėrio kūrimą. Tačiau į lyties dedamąją socialiniuose versluose žvelgiama stereotipiškai, t. y. lyties poveikis arba ignoruojamas, arba interpretuojamas stereotipiškai skirstant į tradiciškai laikomas vyriškomis ir moteriškomis veiklos sritis.