Vital research has been carried out on the sustainable organic fraction of municipal solid waste (OFMSW) stream management in the last five years. In addition to the traditional approach to reducing its environmental side effects, considering OFMSW as a feedstock to produce bioproducts, such as enzymes, bioplastics, biopesticides, and other high-value products, represents a key component in the transformation of OFMSW treatment plants (biogas or mechanical–biological treatment (MBT) plants) into biorefineries. This short review is intended to assess and analyze the current state of knowledge of OFMSW treatment technologies, suggest practical solution options, and identify future research and development needs to help promote more sustainable management of this underutilized and ever-growing waste stream.

Pastaraisiais metais biologiškai skaidžios atliekos įgauna vis didesnę reikšmę, nes yra vis plačiau naudojamos kaip tvari alternatyva naftos pagrindo produktams ir didelės vertės bioproduktams gaminti. Didžioji dalis pakopinių bioatliekų perdirbimo gamyklų (biorefineries) kaip žaliavą naudoja homogeninius srautus iš žemės ūkio, maisto perdirbimo įmonių ir (ar) nuotekų valymo įrenginių. Straipsnyje yra pristatoma biologiškai skaidžių atliekų, esančių komunalinių atliekų sraute (toliau – BAKAS), panaudojimo bioatliekų perdirbimo gamyklose situacija. Išanalizuoti tyrimai, kuriuose kaip žaliava naudojama komunalinių atliekų biologiškai skaidi (organinė) frakcija, iš kurios gaminami aukštos vertės bioproduktai – fermentai, bioplastikai ar biopesticidai. Nustatytiems tyrimams įvertintos produktų rinkos galimybės ir nustatyti didžiausią ekonominį potencialią turintys aukštos vertės bioproduktai. Pakopinės bioatliekų perdirbimo gamyklos, kurios naudoja komunalinių atliekų biologiškai skaidžią frakciją yra perspektyvus atliekų tvarkymo sprendimas, kuris suteikia galimybę išvystyti žiedinę bioekonomiką ir išspręsti atliekų tvarkymo problemas.

Abstract. Production volumes are increasing by growing economy and consumption processes. Industry and other economic activities generate municipal solid waste stream. With growth of the industry, economy and pace of consumption major key is to avoid municipal solid waste (MSW) generation. The majority of developing countries are seeking to alter the prevailing waste management practices and to adapt the concept of Zero Waste society. This study aims to provide guidance in Klaipėda district and gives an opportunity to become the first district in Lithuania, which provides an objective assessment of the public municipal waste management service area and identifies the real situation of the municipal waste management sector. This paper develops that the path towards Zero Waste society is essential for the approximation of the different waste treatment technologies. To achieve this objective is a difficult task because the solution requires a holistic approach to waste generation, collection, processing and disposal. The main conclusions of the study offers a major challenges faced by Klaipėda district of limited data quantifying and characterizing waste generation patterns also suggesting that "way to Zero Waste" society require renewed governmental leadership as well as founding of effective national regulatory framework to reduce waste generation or conserve resources.

Tarptautinis, taip pat ir Lietuvos, atliekų tvarkymo sektorius susiduria su naujais iššūkiais, spręsdamas politinius tvaraus atliekų tvarkymo klausimus, skatindamas naujų atliekų apdorojimo technologijų plėtrą ir ruošdamas didelio masto pertvarką atliekų sektoriuje. Atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, kad nuo 2019 m. visi miestai, turintys daugiau nei 50 000 gyventojų, privalės atskirai iš savo gyventojų surinkti biologines atliekas. Valstybei tampa aktualu tinkamai įvertinti biologinių atliekų tvarkymo technologijų poveikį aplinkai. Šiame straipsnyje biologinių atliekų vadybos aplinkosauginis poveikis nagrinėjamas naudojant būvio ciklo vertinimo (toliau – BCV) metodą. Problemos kompleksiškumui įvertinti ir analizuoti pritaikytas kompleksinis daugiakriteris vertinimo metodas ir pasitelktas aukštos kvalifikacijos specialistų (ekspertų) dalyvavimas. Pasitelkus BCV ir ekspertų kriterijų įvertinimo duomenis, įvertintas aplinkosauginis klimato atšilimo potencialas per 100 metų, rūgštėjimo, eutrofikacijos, fotocheminis ozono susikūrimo, ozono sluoksnio mažėjimo, abiotinio nykimo, toksiškumo žmogui ir sausumos ekotoksiškumo potencialai. BCV atliktas, remiantis EcoInvent 2.2 duomenų baze ir pasiekiamais regioniniais duomenimis. Ekspertų nuomonių suderinamumas įvertintas naudojant Kendelo konkordacijos koeficientą. Bendri duomenys apdoroti pasinaudojant COPRAS metodu. Gauti rezultatai parodė, kad geriausias biologinių atliekų tvarkymo būdas – anaerobinis perdirbimas su vėlesniu kompostavimo etapu, mažiau naudingas kompostavimas įrenginiuose – 58,98 %, o prasčiausias – biologinių atliekų deginimas (16,58 %).