Slaugos politika yra svarbi kiekvienos valstybės tikslingos sveikatos sistemos funkcionavimo dalis. Dėl kintančios socialinės, ekonominės ir demogra­finės padėties yra svarbus nuoseklus slaugos politi­kos formavimas ir kryptingas jos įgyvendinimas, o slaugos politikos vertinimas turi būti nuolatinis. Ty­rimo tikslas – identifikuoti ir ištirti slaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo trukdžius Lietuvoje. Atliktas kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotas slaugos ekspertų interviu, kuris vyko 2016 metų sau­sio mėnesį. Duomenų rinkimas truko tris savaites. Tyrime dalyvavo aštuoni informantai: keturi slaugos politikos formuotojai ir keturi slaugos politikos įgy­vendintojai. Gavus tyrimo dalyvių leidimus, interviu duomenys buvo įrašomi diktofonu, vėliau transkri­buojami ir perkeliami į atskiras dokumentų bylas. Tyrimo duomenys apdoroti kokybinės – kontentinės analizės metodu. Tyrimui naudota lentelė, sudaryta iš kategorijų ir subkategorijų bei jas patvirtinančių teiginių. Slaugos ekspertai, dalyvavę kokybiniame tyrime, atskleidė pagrindinius slaugos politikos for­mavimo ir įgyvendinimo trukdžius. Išvados. Pagrindiniai slaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo trukdžiai yra raidos kryptingumo ne­buvimas, reformų nesuderinamumas, fragmentiškas slaugos politikos formavimas, ilgą laiką atsakingų asmenų už slaugos politikos plėtrą nebuvimas, fi­nansavimo trūkumas, menkas visuomenės slaugos profesijos vertinimas. Netinkama socialinė ir darbo aplinka, slaugytojų su aukštuoju universitetiniu išsi­lavinimu kompetencijų panaudojimo praktikoje pro­blemos, kurias lemia teisinio reglamentavimo spra­gos, norminių dokumentų įgyvendinimas, sveikatos sektoriaus finansavimas, žemas slaugos profesijos prestižas, skatina slaugytojų migraciją į užsienio šalis.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti slaugytojų ir pacientų so­cialinių demografinių veiksnių bei gyvensenos įtaką sveikatos mokymui. Tyrimui atlikti taikytas anketinės apklausos metodas. Tyrimas atliktas 2012-2013 me­tais viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologijos, vidaus ligų, endokri­nologijos, neurologijos, pulmonologijos, reumatolo­gijos skyriuose. Iš viso tyrime dalyvavo 282 respon­dentai, iš kurių 126 bendrosios praktikos slaugytojos ir 156 pacientai. Tyrimo medžiaga apdorota naudo­jantis IBM SPSS.20 statistikos paketu. Slaugytojų amžius, išsilavinimas, darbo stažas, krūvis ar pobūdis (darbas dienomis ir budėjimai) reikšmin­gos įtakos pacientų sveikos gyvensenos mokymui neturi. Skirtingo išsilavinimo pacientai, jų nuomone, gauna nevienodai sveikos gyvensenos informacijos: mažiausiai jos sulaukia aukštąjį, daugiausia – vidurinį išsilavinimą turintys pacientai (p=0,001). Slaugytojų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas neturėjo įtakos pacientų sveikatos mokymui. Pacientų gyvensena (rūkymas, alkoholio, migdomųjų bei raminamųjų vaistų vartojimas, viršsvoris) jų gaunamai sveikatos informacijai reikšmingos įtakos neturi. Išvados. Slaugytojų amžius, išsilavinimas, darbo sta­žas, krūvis ir pobūdis, gyvensenos ypatumai (rūky­mas, alkoholio bei raminamųjų vartojimas) reikš­mingos įtakos pacientų sveikatos mokymui neturi. Pacientų išsilavinimas turi įtakos jų sveikatos moky­mui: mažiausiai informacijos sulaukia aukštąjį, dau­giausia – vidurinį išsilavinimą turintys pacientai. Pa­cientų gyvensena (rūkymas, alkoholio ir raminamųjų vartojimas) sveikatos mokymui įtakos neturi.