Klaipėdos universitetas (Lietuva)ANOTACIJA Socialinės medijos -sociokultūriniai veiksniai, formuojantys pažinimo ir veikimo procesus, integruojantys individų socializacijos procesų vyksmą virtualioje bei realioje erdvėje. Socialinės medijos tenkina individų socialinio ryšio, savivertės diagnostikos ir savirealizacijos poreikius, kurie neatsiejami nuo tapsmo visuomenės nariu, t. y. nuo individo socializacijos proceso. Šiuolaikinia-me technologijų amžiuje individo naujas patirties lygmuo siejamas su virtualiai realistine patirtimi, tampant virtualiai realistinės visuomenės nariu. Socialinių medijų pozicija socializacijos tarpsnių kontekste apima pirminės ir antrinės socializacijos periodus. Socialinių medijų poveikis individų socializacijos procese integruojasi su pagrindinių socializacijos veiksnių (šeimos, mokyklos, bendraamžių grupės) funkcijomis ir įtakomis. Socialinių medijų funkcijos individo socializacijos procese siejamos su komunikaciniais pažintiniais ir socialiniais kūrybiniais individo gebėjimais bei įgūdžiais. Socialinės medijos individų socializacijos procesus gali veikti tiek teigiamai, tiek ir neigiamai. Įvadas Socialinės medijos apibūdinamos kaip internetinį pagrindą turinčios komunikacijos priemonės, leidžian-čios vartotojams burtis į tam tikras grupes, keistis informacija, diskutuoti ir reikšti savo nuomonę (Curran, Lennon, 2011). Socialinių medijų esmė -dalijimasis vartotojų / narių sukurtu turiniu. Tačiau tai -ne tik informacijos sklaidos priemonės, bet ir patiriamos tikrovės reartikuliacija, koordinuojanti kolektyvinio ir individualaus Aš konstruktus. Tai yra lūkesčių / tapatybės formavimo ir sklaidos erdvė (Plungė, 2011). Socialinės medijos -sociokultūriniai veiksniai, formuojantys pažinimo ir veikimo procesus, kuriantys "čia ir dabar efektą", integruojantys individų socializacijos procesų vyksmą virtualioje bei realioje erdvėje.Individo socializacijos procese dominuojantys elementai yra: fizinis ir psichologinis paveldas, aplinka, kurioje gimė individas, ir kultūra (bendros nuomonės, tikėjimai, supratimai, jutimai), kurie susiformavo socialinėse grupėse sukaupus ilgalaikę patirtį ir perduodami iš kartos į kartą per savitą vertybių, normų sistemą, kuri skiria vieną sociokultūrinį darinį nuo kito arba vieną jos dalį nuo kitos. Visų šių elementų sinergija lemia socializacijos sėkmę / nesėkmę.Problema. Socialinių medijų pozicija ir funkcijos individo socializacijos procese aktyviai neanalizuojamos. Tradiciniu požiūriu, informavimo priemonės (ir socialinės medijos) integruojasi į antrinę individų socializaciją, kur atlieka informacijos perdavimo funkcijas. Tačiau toks požiūris -diskutuotinas. Socialinių medijų pozicija individų socializacijos procesų kontekste kinta. 1Rosita Vaičiulė -daktarė (socialiniai mokslai), Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Politikos ir komunikacijos mokslų katedra Moksliniai interesai: medijos ir socializacija, medijų ekologija (ekoemocinis aspektas, žiniasklaidos rinkodara, viešieji ryšiai)

The article analyses the development of an authentic experience for primary school students as a result of experiential learning. Possibilities of developing children’s authentic experience through media are discussed, as the ability to find, perceive and critically assess and use information and media content, as well as to express oneself, are one of the most important human abilities in the 21st century. The article presents a qualitative research of the attitudes of primary education teachers about the development of a child’s authentic experience by using media. The following research revealed that the method of accumulating authentic experience has a positive effect on students’ learning motivation, allows to develop critical, creative thinking, constructs a real connection with teaching materials and practice, enables students to operate actively, independently, and be responsible for their own learning. The research highlighted the advantages and disadvantages of developing an authentic learning experience through media.

Klaipėdos universitetas (Lietuva)ANOTACIJA Medijų ekologija neatsiejama nuo visuomenės vystymosi ir asmens socializacijos procesų. Medijų ekologija iliustruoja infosferos srityje veikiančių medijų, visuomenės ir asmens sąveikos procesus, kurie gali būti "saugūs" ir ekologiški techniniu, komunikaciniu bei psichofiziniu požiūriais. Medijų ekologija neatsiejama nuo komunikacijos procesų, kurie vyksta ir fizinėje, ir mentalinėje erdvėje. Jos sritys: ekogamtinė, ekofizinė ir ekoemocinė. Ekoemocinė sritis nukreipta į medijų ir asmens sąveiką, kur akcentuojamas medijų turinio / tekstų poveikis emocinei ir pažintinei (kognityvinei) patirčiai. Taigi ekoemocinės srities orientyras -pozityvi medijinė patirtis, neatsiejama nuo medijinės kompetencijos. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: medijų ekologija, infosfera, medijos, medijinė patirtis, komunikacija, ekoemocinė, ekofizinė, ekogamtinė. JEL KLAsIfIKAcIJA: M00 DOI: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v21i1.1415 Įvadas Šiuolaikinės medijų technologijos individų komunikacijos procesus racionalizavo ir išplėtė infosferos galimybes formų bei turinio prasmėmis. Medijų sistema tampa svarbi tarpininkė socialinio, ekonominio, kultūri-nio, politinio konteksto komunikacijoje, turinti refleksyvų pobūdį bei nuolat kurianti unikalią erdvę -infosferą. Medijos -ne tik infosferos kontekste veikiančios ir komunikacines funkcijas atliekančios priemonės, bet ir kanalai, kuriais teka įvairaus turinio informacijos srautai, pateikiantys stereotipus, formuojantys individų požiūrį, nuostatas bei tam tikrą patirtį. Tikrovės recepcija perkoduojama pagal komunikacijos reikalavimų principus, o informacijos erdvė orientuojasi atsižvelgiant į individų lūkesčius, juos modeliuoja ir puoselėja. Medijos -terpė, kuri mums siūlo informaciją apie tikrovę "pakeistinės" patirties pavidalu. "Kuo daugiau žmogus gauna informacijos apie pasaulį, tuo labiau pasaulis tolsta nuo žmogaus" (Mostauskis, 2011: 35). Infosferoje medijos auditoriją "pririša" -formuoja priklausomybę: "Prisirišame prie technologinių procesų, o per juos -prie technologinės priklausomybės nuo informacinio srauto tinklų" (McLuchan, 2003: 53). Medijos -visuomenės narių intelektinių galių, pažangos ir technikos plėtros kūriniai, lemiantys ne tik sociumo kaitą, bet ir bendrą individų patirtį, socializacijos procesus. Taigi aktualizuojasi klausimai, susiję su infosferos "saugumu" -ekologišku medijų naudojimu tiek formos, tiek turinio prasmėmis.

Vartotojų komunikacijos procesas socialiniame feisbuko tinkle gali būti apibūdinamas kaip socialinė percepcija (socialinis suvokimas, pažinimas), esant abipusiam ryšiui, kai tiek siuntėjas, tiek ir gavėjas atlieka vienas kito vaidmenis-keičiasi informacija. Vartotojų komunikacija feisbuke daro socialinę įtaką: bendraujant su kitais veikiamas elgesys, kuris pagrįstas orientaciniais modeliais. Lietuvoje feisbukas yra populiariausias socialinis tinklas, kurį renkasi 97 proc. socialinių tinklų vartotojų. Vartotojų komunikacijos feisbuko socialiniame tinkle percepcija gali būti įvairių formų, jos priklauso nuo gaunamos ir naudojamos informacijos interpretavimo, įprasminimo, vartotojo asmenybės, asmeninio požiūrio ir informacinių poreikių. Socialinis feisbuko tinklas vartotojams yra reikšminga socialinio bendravimo priemonė ir svarbus informacijos šaltinis bei pramogų paieškos erdvė. Jo vartotojų asmeniniai informaciniai poreikiai, individualūs komunikaciniai tikslai ir orientaciniai modeliai lemia komunikacijos percepciją. Jeigu vartotojų informaciniai poreikiai susiję su neigiamo pobūdžio informacija, jie labiau linkę į neigiamas emocijas ir jų percepcija apie socialinį feisbuko tinklą taip pat turės neigiamą foną ir atvirkščiai.