Background The aim of this study was to analyze the relative expression level of miR-30d-5p, miR-23a-3p, and miR-146a-5p, and to comprehensively assess the diagnostic and predictive possibilities of these miRNAs. Their expression changes have not yet been sufficiently investigated during acute myocardial infarction. Therefore, it is important to comprehensively assess the diagnostic and predictive possibilities of these micro-ribonucleic acids (miRNAs). Material/Methods Random patients with ST-elevated myocardial infarction (STEMI) were enrolled into the study group. The control group was comprised of patients with no inflammation or ischemic heart disease who were hospitalized for minor elective surgery. The relative expression level for each miRNA was determined by reverse transcription quantitative polymerase chain reaction (RT-qPCR)-analysis. Results There were 88 participants enrolled into the study: 62 patients were diagnosed with STEMI and there were 26 healthy controls. Expressions of miR-30d-5p, miR-146a-5p, and miR-23a-3p were respectively 1.581-fold, 4.048-fold, and 4.857-fold lower in patients with STEMI compared to the control group patients (all P values were <0.001). Downregulation of miR-23a-3p was significantly negatively correlated with risk scores of GRACE (Global Registry of Acute Coronary Events) and APACHE II (Acute Physiology and Chronic Health Evaluation II). MiR-23a-3p was a fair predictor for STEMI: area under the curve (AUC)=0.806. Cox regression analysis revealed that expression levels of analyzed miRNAs were not significantly associated with negative endpoints at 1 month after the onset of STEMI. Conclusions All investigated miRNAs were differentially expressed when comparing patients with STEMI and control group individuals. The evaluation of miR-23a-3p expression levels in serum could be useful to assess the severity of STEMI and as a potential diagnostic biomarker of this condition. In addition, miR-23a-3p may provide limited short-term prognostic value for STEMI patients.

Background. Micro-ribonucleic acids (miRNAs) are small non-coding molecules important for gene regulation and management of physiological processes (1). Alterations in the expression of miRNAs are potential novel biomarkers for many diseases (2).Materials and methods. Random patients who underwent emergency surgery for abdominal sepsis were enrolled into the study (N = 27). Patients were divided into three groups according to the renal function and into two groups depending on the presence or the absence of lethal outcomes during the hospitalization period. Relative expression levels of circulating serum miR-30d-5p, miR-23a-3p, miR-146a-5p were assessed with real-time quantitative polymerase chain reaction using the 2-ΔΔCt method and compared between the groups.Results. Expression levels of all three miRNAs did not differ significantly between patients with acute renal failure (ARF) (n = 8), chronic renal failure (CRF) (n = 8), and with a normal renal function (NRF) (n = 11). Estimated glomerular filtration rates (eGFR) were significantly lower (p = 0.016), the values of urea (p = 0.007) and red blood cell distribution width (RDW) (p = 0.001) were significantly higher in septic patients who died, but no significant correlation between RDW values and expression of miRNAs was found.Conclusions. The expression levels of serum miR-30d-5p, miR-23a-3p, miR-146-5p did not significantly differ between three groups of patients who developed ARF, had CRF, or retained NRF. No significant association between the RDW value and expression of miRNAs was noted.

Nors Clostridium difficile infekcijos (CDI) protrūkis pasaulyje stebėtas daugiau nei prieš dešimtmetį, sergamumas ja tebėra itin didelis, ir ji išlieka aktuali hospitalinė problema. Šio tyrimo tikslas – nustatyti Clostridium difficile infekcijos dinamiką per penkerius metus bei palyginti žinomų šios infekcijos rizikos veiksnių dažnį, klinikinės eigos ypatybes ir baigtis 2011 m. ir 2015 m. pacientų imtyse. Atlikta retrospektyvi ligos istorijų duomenų analizė pacientų ≥ 18 m., gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose 2011 m. ir 2015 m., kuriems kliniškai pasireiškė diarėja (≥ nei 3 pasituštinimai per dieną ir/ar padaugėjęs išmatų kiekis > 200 g per dieną) bei rastas C. difficile A ir/ ar B toksinas išmatose. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinę programą SPSS 23,0. Hipotezių tikrinimui taikytas α = 0,05 reikšmingumo lygmuo. Tyrimui atlikti gautas Bioetikos komiteto leidimas Nr. (BEC-MF-869). Į galutinę duomenų analizę įtraukti septyni 2011 m. ir septyniasdešimt du 2015 m. pacientai. Skirtumų tarp 2011 m. ir 2015 m. grupių pagal amžių ir lytį nenustatyta (p > 0,05). 2015 m. amžiaus grupėje ≥ 65 m. buvo n=45 (62,5%) pacientai, (p = 0,045). 2011 m. terapijos skyriuose buvo diagnozuoti n=5 (71,4%) CDI atvejai ir po n=1 (14,3%) atvejį chirurgijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. 2015 m. n=60 (83,3%) CDI atvejų buvo diagnozuoti terapijos skyriuose, o n=12 (16,7%) atvejų – chirurgijos skyriuose, (p = 0,01). Antibiotikus iki CDI išsivystymo 2011 m. vartojo visi, 2015 m. – n=69 (95,8%) pacientai (p > 0,05). Antros kartos cefalosporiną (cefuroksimą) iki CDI išsivystymo buvo vartoję n=7 (100%), 2015 m. – n=56 (81,2 %) pacientai (p > 0,05). Skirtumų pagal rizikos veiksnių pasireiškimą tarp 2011 m. ir 2015 m. grupių nenustatyta (p > 0,05). Sunki būklė (Charlson Comorbidity Index ≥ 5 balai) 2011 m. nustatyta n=6 (85,7%), 2015 m. n=46 (63,9%) pacientams, (p = 0,025). Skirtumų pagal Charlson Comorbidity Index tarp 2011 m. ir 2015 m. grupių nenustatyta (p > 0,05). Visi 2011 m. CDI atvejai n=7 (100%) buvo hospitalinė CDI; 2015 m. jų buvo n=60 (83,3%), su sveikatos priežiūra susijusios CDI – n=11 (15,3%) ir visuomenėje įgytos CDI – n=1 (1,4%) atvejis, (p = 0,01). Rekurentinė CDI 2011 m. nenustatyta, 2015 m. išsivystė n=6 (8,3%) pacientams (p > 0,05). Dėl CDI į intensyviosios terapijos skyrių 2011 m. buvo hospitalizuotas n=1 (14,3%), 2015 m. – n=4 (5,6%) pacientai, visi jie mirė, kaip ir mirė 2011 m. vienas pacientas, kuriam CDI išsivystė intensyviosios terapijos skyriuje. Tiriamuoju laikotarpiu Clostridium difficile infekcijos padaugėjo 10 kartų. 2011 m. ir 2015 m. pacientų grupės pagal demografinę charakteristiką buvo homogeniškos, o 2015 m. dažniau ja sirgo pagyvenę pacientai ir dažniausiai išsivystė terapijos skyriaus pacientams. Dažniausias infekcijos rizikos veiksnys abiejose grupėse buvo antibiotikų vartojimas, antrasis pagal dažnumą – imunosupresinė būklė. Dažniausiai vartotas antibiotikas, kurio fone išsivystė Clostridium difficile infekcija, buvo cefuroksimas. Šalutinių ligų indeksas (Charlson Comorbidity Index) nurodė, kad 2015 m. padažnėjus infekcijai vyravo sunkios būklės dėl šalutinių susirgimų pacientai. Trys penktadaliai Clostridium difficile infekcijos atvejų 2015 m. buvo hospitalinės kilmės. Daugėjo rekurentinės eigos infekcijų, nors dėl imties aspektų statistinio patikimumo negauta. Komplikacija – stacionarizavimas į intensyviosios terapijos skyrių dėl Clostridium difficile infekcijos buvo susijęs su jau kritinės būklės pacientų mirtimi.