The article presents findings of a qualitative study focused on analysis of social interaction experiences of beginning teachers in higher education, whereby social interaction is construed as a dialogue, conversation, socio-cognitive conflict, and intersubjective solutions thereof, which influence the process of formation of new competencies.The aim of research is to show the prevailing experiences of beginning university teachers in building competencies within the context of social interaction - socio-cognitive conflict - situations. The research is based on the interactional ethnography approach. The research participants were newly hired teachers of different universities in Lithuania. The research shows that the degree of asymmetry in social relations is subject to differences in the status, experience, competencies, or age of the agents. In the context of intensity of socio-cognitive interaction, where it involves a small number or single-direction exchanges of views and opinions, socio-cognitive conflict will not necessarily be progressive in building new competencies. As regards the features of social and affective interaction, the situation of convenience - confrontation is the most favorable for the acquisition and formation of cognitive structures - competencies. Social and cognitive abilities of participants in a socio-cognitive conflict, as prerequisites for cognition, are essential for the acquisition of new structures - competencies.

Šiame straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros šaltiniais, analizuojamas savivaldus mokymasis vyresniame amžiuje. Siekiama atskleisti kaip vyresnio amžiaus sąlygotas mokymosi kontekstas formuoja savivaldų mokymąsi. Literatūros apžvalga leido nustatyti savivaldaus mokymosi vyresniame amžiuje ypatumus, apimančius savivaldų vyresnių suaugusiųjų mokymąsi sąlygojančius veiksnius, vyresnio amžiaus suaugusiesiems būdingus mokymosi proceso bruožus, bei mokymosi rezultatų svarbą vyresniame amžiuje. Vyresnio amžiaus sąlygotų mokymosi konteksto dimensijų analizė suteikia įžvalgas kaip mokymosi vyresniame amžiuje aplinka daro įtaką savivaldaus mokymosi praktikai.

Šiame straipsnyje, remiantis įvairių šalių mokslinės literatūros šaltiniais, analizuojamas vyresnio amžiaus žmonių savaiminis mokymasis generatyvumo kontekste. Analizuojant  generatyvumo ir vyresnio amžiaus suaugusiųjų mokymosi sąsajas, siekiama atskleisti kaip generatyvumo kontekstas formuoja vyresnio amžiaus žmonių savaiminį mokymąsi. Literatūros apžvalga leido išskirti generatyvumo kontekste vykstančio mokymosi būdingus bruožus, apimančius  mokymąsi įtakojančius veiksnius, pagrindinius mokymosi proceso ypatumus ir mokymosi reikšmę vyresnių žmonių gyvenimui. Vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į generatyvumą, ankstesnio mokymosi kompetencija ir socialinė aplinka daro įtaką mokymuisi. Generatyvumo kontekste vykstančio vyresnio amžiaus suaugusiųjų mokymosi procesui yra būdinga informuotu dalyvavimu grįsta motyvacija, įgalinimas, savaiminio mokymosi patirčių įvairovė, refleksija. Asmenybės augimas, asmeninės kompetencijos tobulinimas, savo vaidmens įtvirtinimas yra mokymosi pasekmės, darančios įtaką vyresnių suaugusiųjų gyvenimui.