Reikšminiai žodžiai: Špigelio išvarža, hernioplastika, pusmėnulinė linija. Špigelio išvarža – reta chirurginė patologija, sudaranti apie 1–2 proc. visų pilvo sienos išvaržų. Tikslai ir metodai. Straipsnyje siekta įvertinti Vilniaus miesto klinikinės ligoninės patirtį diagnozuojant ir gydant Špigelio išvaržas. Pateikta retrospektyvinė ligonių analizė su nustatyta Špigelio išvaržos diagnoze nuo 2012 iki 2016 m., demografiniai rodikliai, diagnostikos ir gydymo ypatumai. Pooperacinis periodas buvo įvertintas susisiekus su pacientais nurodytais kontaktiniais telefonais. Atlikta literatūros apžvalga naudojant „Pubmed“ duomenų bazę. Atrinkti, autorių duomenimis, aktualiausi straipsniai nuo 2000 iki 2016 m. Rezultatai. Per tyrimo laikotarpį nuo 2012 m. skyriuje gydyti 6 pacientai su nustatyta Špigelio išvaržos diagnoze. Vidutinis sirgusiųjų amžius – 51,16 m. Pasiskirstymas tarp lyčių: 1 (16,7 proc.) vyras ir 5 (83,3 proc.) moterys. 5 (83,3 proc.) pacientams diagnozė nustatyta kliniškai, 1 (16,7 proc.) diagnozė patvirtinta atlikus pilvo sienos echoskopiją. 66,7 proc. (n = 4) pacientų išvarža buvo kairėje, o 33,3 proc. (n = 2) atvejų – dešinėje. Vidutinis išvaržos vartų plotis 2,35 cm. 66,7 proc. (n = 4) pacientų atlikta atvira operacija, iš jų 75 proc. (n = 3) atlikta plastika savais audiniais, o 25 proc. (n = 1) – preperitoniškai tinkleliu. 33,3 proc. (n = 2) atlikta laparoskopinė hernioplastika tinkleliu. Vidutinė hospitalizacijos trukmė – 1,83 dienos. Vertinant pooperacinį laikotarpį, su 1 (16,7 proc.) pacientu susisiekti nepavyko, 5 (83,3 proc.) pacientai buvo apklausti telefonu, iš jų 4 (80 proc.) nustatytos nekomplikuotos pooperacinės eigos, 1 (20 proc.) pacientui dėl lėtinio skausmo pjūvio srityje pooperaciniu laikotarpiu atliktos injekcijos vietiniu anestetiku (markainu). Recidyvo nepastebėta nė vienam pacientui. Išvados. Špigelio išvarža – reta chirurginė patologija, todėl tyrimo galimybės ribotos dėl mažos pacientų imties. Dėl didelio įstrigimo dažnio šios išvaržos visada turėtų būti gydomos chirurgiškai. Pilvo sienos echoskopija – vertinga diagnostinė priemonė dėl mažų finansinių sąnaudų, didelio jautrumo ir teigiamos prognostinės vertės. Dėl mažo epidemiologinio dažnio, chirurgų patirties, ilgos mokymosi kreivės, specialių tinklelių ir instrumentų poreikio didelė dalis šių išvaržų operuojama atviru būdu. Tačiau minimaliai invazyvios Špigelio išvaržų operacijos pranašesnės dėl trumpesnio pooperacinio laikotarpio stacionare, kosmetinio efekto ir, manoma, mažesnio recidyvų skaičiaus.