Tyrimo objektas. Riebios veido odos poveikis gyvenimo kokybei. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti jaunų žmonių gyvenimo kokybę ir riebios veido odos sąsajas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliekant tyrimą taiky-tas originalus klausimynas, grįstas mokslo informacijos šaltiniais. Apklausti 396 18-35 metų amžiaus respondentai, iš kurių 128 turintys riebią veido odą. Duomenys analizuoti naudojant IMB SPSS Statistics (version 19) programinės įrangos duomenų paketą. Analizuotiems duomenims buvo naudojami: Šapiro Vilko (Shapiro-Wilk), Kolmogorovo-Smirnovo (Kolmagorov-Smirnov) ir Kruskalio Voliso (Kruskal-Wallis) neparametriniai kriterijai, duomenys buvo koduojami, skaičiuojami vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, mediana, dažniai, procentai, statistinis reikšmingumas. Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad riebią veido odą turintys jauni žmonės patiria socialinę ir emocinę atskirtį. Jie labiau vengia bendrauti su kitais žmonėmis, vengia viešų susibūrimų, dėl savo odos yra linkę būti namuose, jaučia stresą ir kitus nemalonius jausmus. Analizuojant surinktus duomenis pagal amžiaus grupes nustatyta, kad 18-23 metų amžiaus respondentai labiau jaučia riebios veido odos įtaką socialinei bei emocinei būsenai. Išvados. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad riebi veido oda sukelia psichologinį diskomfortą ir turi įtakos jaunų žmonių gyvenimo kokybei. Nustatyta, kad riebi veido oda blogina ją turinčių žmonių socialinę ir emocinę būseną.

Celiulitas yra daugiaveiksnė būklė, kuri pasireiškia 80– 90 proc. lytiškai subrendusių moterų ir yra vienas iš la­biausiai netoleruojamų kūno estetinių trūkumų. Atlikta daug tyrimų, siekiant įvertinti įvairių metodų poveikį, sprendžiant šią estetinę problemą, tačiau odos ir poodžio struktūrinių pokyčių poveikis moterų gyvenimo kokybei Lietuvoje plačiai nenagrinėtas. Tyrimo tikslas – įvertinti moterų celiulito ir įvairių gy­venimo kokybės aspektų sąsajas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas, apklausa raštu. Duomenų rinkimui naudotas validuotas klausimynas pagal D. Hexsel ir kt. (2011). Tyrimas atlik­tas 2019 m. lapkričio – 2020 m. gruodžio mėn. Klaipėdos miesto grožio ir SPA salonuose, apklaustos 376 moterys, pirmą kartą atvykusios dėl estetinių kūno odos priežiūros procedūrų, esant įvairioms celiulito stadijoms. Tyrimo metu buvo laikomasi etikos principų: anonimiškumo, sa­vanoriškumo, pagarbos ir konfidencialumo. Duomenims analizuoti buvo naudojama statistinė programa SPSS 25. Tyrimo rezultatai. Kas penktai (20,3 proc.) respondentei celiulitas turėjo gana stiprios įtakos gyvenimo kokybei; beveik kas dešimtai (9,4 proc.) ši estetinė problema sti­priai paveikė gyvenimo kokybę. Trečdaliui apklaustųjų (33,3 proc.) celiulitas turėjo šiek tiek įtakos gyvenimo kokybei. 37 proc. respondenčių celiulitas neturėjo įtakos gyvenimo kokybei. Stipriausi priklausomybės ryšiai nu­statyti tarp celiulito įtakos kūno išvaizdai ir aprangos stiliui (p<0,001); celiulito įtakos laisvalaikio ar fizinei veiklai viešose vietose ir laisvalaikio ar fizinei veiklai, esant ribotam žmonių skaičiui (p<0,001); tarp neigiamos savijautos bei jaudinimosi dėl anticeliulitinių procedūrų poveikio (p<0,001). Pastebėtas tiesioginis priklauso­mybės ryšys tarp skirtingų gyvenimo kokybės aspektų, kai didėjant neigiamai įtakai vienoje gyvenimo srityje, didėja ir kitose. Išvados. Tyrimas parodė, kad kas trečiai apklaustai mote­riai celiulitas turi neigiamos įtakos gyvenimo kokybei. Iš visų tirtų gyvenimo kokybės aspektų celiulitas didžiau­sią neigiamą įtaką turi moterų pasitenkinimui savo kūno išvaizda (p<0,05). Kuo didesnę neigiamą celiulito įtaką moteris jaučia vienoje gyvenimo srityje, tuo ji ryškesnė ir kitoje (p<0,001). Siekiant pagerinti celiulitą turinčių moterų gyvenimo kokybę, rekomenduojama sukurti ir įgyvendinti holistines sveikatos stiprinimo strategijas, kuriomis būtų siekiama moterų informuotumo, sveikatos ugdymo, medijų raštingumo, individualizuotų kūno prie­žiūros programų skirtingoms celiulito stadijoms sklaidos.