Tree growth is sensitive to soil pH in urban areas and is often higher than in rural forest. However, there are knowledge gaps on how soil pH and alkalization are affected by urban environments and seasonal climate as well as the cascading effects on tree species. In order to fulfill these gaps, we analyzed the soil pHCaCl of four common native deciduous tree species: Acer platanoides, Tilia cordata, Quercus robur and Betula pendula in five different types of urban green spaces in Kaunas city municipality (Lithuania). The results show that soil pH in urban environments with Betula pendula sites were most alkaline (pH 7.04), whereas the soil pH of urban environments with Acer platanoides (pH 6.7) and Tilia cordata (pH 6.8) were most acidic. The soil pH of street tree greeneries was alkaline, while soils of peri-urban forests and large urban parks were acidic. Differently to natural conditions in peri urban forests the soil pH level drop down by 0.5 is observed during spring-autumn period in broad street greeneries with largest urban pressure. The variation in soil pH of the different types of green space and tree species shows that city planner should consider the unique conditions of all green space to maximize their potential for human well-being.

Background and purpose: Regulation of urban greenery design, management and protection was approved in 2008 in Lithuania after the Green Space Law was passed, allowing protection of public green spaces and woody plants. Protection of these resources first requires an inventory, and we have created a digital database that will help in management of urban green spaces. Materials and methods: An inventory of green spaces and woody plants was conducted in the public urban territory of Ariogala, using GIS technology. A digital cartographic database was created using ArcGis 9.1 software. Results and conclusions: Most of the woody plants in the survey area are deciduous trees, and the survey reenvironmental condition of the green spaces and to ensure that the size of the green spaces conforms to valid standards [1]. The inventory of green spaces in Lithuanian towns using GIS technology was launched in 2005. An upgraded methodology of forest inventory, which is more appropriate for individual trees, small tree groups and alleys, was used for inventory of green spaces in towns. This article analyses the results of the green space inventory of the town of Ariogala. MATERIALS AND METHODS Study Area The inventory was conducted in Ariogala, which is located in the central part of Lithuania (55° 15′ 54.06″ N, 23° 28′ 06.21″ E). sults highlighted the major green space management problems. Often, planted trees grow under power lines, and their crowns touch the power cables. Near blocks of flats, trees are often in the wrong place-planted too close to buildings, trees shade windows and their roots heave pavers and penetrate building foundations. According to the inventory, street trees sustain the most damage, most commonly showing injuries on their trunks and roots. Leaves of Aesculus hipocastanum L. show massive damage from Cameraria ohridella Deschka & Dimić, and Tilia cordata Mill. are damaged by Cercospora microsora Sacc. T. cordata is a favourite city tree, but is susceptible to infestation and when damaged appears unsightly, ending its vegetation period very early. The inventory of green spaces also showed that there are sufficient public parks.

Understanding ecological processes and environmental change in different urban green spaces is an important challenge to secure human well-being. The variety of urban green spaces provides a platform to generate knowledge on how urban environments affect tree leaf decomposition and quality. We measured the leaf litter decomposition of four dominant native deciduous tree species from five different urban green spaces over three time periods in Kaunas, Lithuania. Using the modified litter bag technique, we calculated the decomposition of 60 leaf litter samples for 4, 8, and 12 months respectively. For each leaf litter sample, we determined total N, total P, and organic C. Results indicated that the decomposition of leaf litter amongst tree species, urban green spaces and seasonality (time) were significantly different. The leaf litter of Betula pendula and Acer platanoides from street green spaces decomposed fastest during the spring-summer period. Quercus robur showed small but significant leaf litter loss differences between the green spaces, with the leaf litter from peri-urban forest decomposing the fastest. A decreased C:N ratio for Q. robur leaf litter showed accelerated leaf litter decay. In conclusion, our results show that the ecological processes of leaf litter decomposition, differs between tree species, type of urban green spaces and seasonality and thus must be considered in urban town planning to help maintain urban environments.

Medžių rūšių vegetacijos periodo trukmės pokytis yra geras besikeičiančios aplinkos indikatorius, ypač miesto želdynuose. Tyrimo tikslas -nustatyti vietinių medžių rūšių vegetacijos trukmę skirtinguose miesto želdynuose. Medžių vegetacija stebėta 2013-2015 m. Kauno miesto želdynuose ir priemiesčio miškuose. Nustatyta, kad želdynų tipai mažiausią įtaką turėjo paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.), o didžiausią -paprastojo klevo (Acer platanoides L.), mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) ir karpotojo beržo (Betula pendula Roth) vegetacijos trukmei. Didžiausi vegetacijos trukmės skirtumai (paprastojo klevo 6-12 dienų, mažalapės liepos 10-15 dienų ir karpotojo beržo 5-9 dienos) tarp priemiesčio miškų ir plačių gatvių želdy-nų buvo statistiškai reikšmingi. Ilgiausiai aktyviai augo paprastieji ąžuolai priemiesčio miškuose 2013 m., trumpiausiai -mažalapės liepos gatvių žel-dynuose 2015 m. Paprastasis ąžuolas (įvertinant ilgą jo vegetacijos truk mę) yra tinkamiausia rūšis visų tipų miesto želdynuose. Mažalapė liepa yra mažiausiai tinkama miesto želdynams dėl rūšies savybės trumpiausiai vegetuoti ir didelio gatvės poveikio vegetacijos trukmei.Raktažodžiai: priemiesčio miškai, paprastasis klevas, mažalapė liepa, karpotasis beržas, paprastasis ąžuolas, fenologija

Straipsnyje apžvelgiama Obelynės želdyno pietinės dalies istorija, asmeninis Tado Ivanausko indėlis kuriant želdyną tarpukario Lietuvoje ir sovietiniu laiko tarpiu. Analizuojama parko raida ir būklė po profesoriaus T. Ivanausko mirties. Įvertinta dabartinė pietinės Obelynės želdyno dalis (praėjus 40 metų po parko įkūrėjo mirties), čia augančių sumedėjusių augalų sistematika, dendrometriniai duomenys. Nustatyta, kad pietinė Obelynės dalis išliko autentiškiausia, beveik tokia pati, kokią profesorius T. Ivanausko sukūrė. Inventorizavus šiandieninius pietinės dalies želdyno sumedėjusius augalus nustatyta, kad pušūnų parke auga 13 taksonų, magnolijūnų -80 taksonų. Jie priklauso 25 šeimoms ir 52 gentims. Įvertinus sumedėjusių augalų būklę nustatyta, kad didžiausią dalį sudaro geros ir patenkinamos būklės sumedėję augalai, rasti 33 sausuoliai.Raktažodžiai: dendroflora, taksonai, T. Ivanauskas, augalų būklė ĮVADASDendrologinės kolekcijos buvo ir yra kuriamos vardan gamtosauginio švietimo, rūšių ir veislių aklimatizacijos tyrimų, siekiant pažinti pasaulio florą. Nuo seno augalų kolekcionieriai parsivež-davo iš svetimų kraštų naujų augalų ir bandė juos auginti savo kolekcijose, botanikos soduose, arboretumuose, parkuose, stebėdami jų introdukciją. Kartu su vietinės kilmės augalais, svetimų kraštų augalai atlieka estetinę ir fitosanitarinę funkcijas, teikia prieglobstį smulkiesiems gyvūnams, kai kurie iš svetimšalių sumedėjusių augalų tinkami maistui ir vaistams. Tokius objektus svarbu saugoti, tvarkyti ir nenutrūkstamai kaupti jų biometrinius duomenis bei kitą informaciją, padėsian-čią spręsti įvairias introdukcijos ir aklimatizacijos problemas. 20 a. Lietuvoje sukurtos ir skirtingais laikotarpiais plačiau ištyrinėtos žinomiausios privačios dendrologinės kolekcijos yra T. Ivanausko Obelynės dendrologinis parkas (Navasaitis, 1980(Navasaitis, , 1994(Navasaitis, , 2002, Kęstučio Kaltenio įkurtas Skinderiš-kio dendrologinis parkas (Navasaitis, Straigytė, 2006), Stasio Juknevičiaus Beržoto dendrologinė kolekcija (Straigytė, Navasaitis, 2004;Straigytė, 2007;Straigytė, Juknevičius, 2007). Visų privačių dendrologinių kolekcijų analizę yra atlikę dendrologai Laimutis Januškevičius, Valerija Baronienė, Danguolė Liagienė (Januškevičius ir kt., 2009).Lietuvoje neturime nei vieno išskirtinėmis dendrologinėmis vertybėmis pasižyminčio istorinio želdyno, kuris būtų susijęs su Lietuvos visuomenei ir kultūrai nusipelniusiu lietuviu. Nekyla abejonių, kad istorinio želdyno statusas geriausiai tinka Obelynei, primenančiai nusipelniusio gamtininko akademiko T. Ivanausko veiklą. Tai ne tik istorinis želdynas, bet ir pirmoji privati dendrologinė kolekcija, todėl profesorių T. Ivanauską galime laikyti privačių dendrologinių kolekcijų kūrimo pradininku. Deja, naujieji pietinės Obelynės sklypo dalies savininkai, kai kurie sodininkai nori sumenkinti šį Lietuvai labai svarbų dendrologinį ir kultū-rinį palikimą, nematydami ten reikalingų saugoti vertybių. Tačiau dendrologai, kiti gamtininkai, vyresnės kartos žmonės, bendravę su akademiku, yra visiškai...