The aim of this study was to evaluate relationships between anaerobic performance, field tests, game performance and anthropometric variables of sitting volleyball players. Twenty elite Polish sitting volleyball players were tested using the 30 s Wingate Anaerobic Test for arm crank ergometer and participated in six physical field tests. Heights in position to block and to spike, as well as arm reach were measured. Players were observed during the game on the court in terms of effectiveness of the serve, block, attack, receive and defense. Pearson analysis and the Spearman’s rank correlation coefficient were used. The strongest correlations were found between the chest pass test and mean power and peak power (r=.846; p=.001 and r=.708; p=.0005, respectively), and also between the T-test and peak power (r= −.718; p=.001). Mean power correlated with the 3 m test (r= −.540; p=.014), the 5 m test (r= −.592; p=.006), and the T-test (r= −.582; p=.007). Peak power correlated with the 3 m test (r= −.632; p=.003), the 5 m test (r= −.613; p=.004), speed & agility (r= −.552; p=.012) and speed & endurance (r=−.546; p=.013). Significant correlations were observed between anthropometric parameters and anaerobic performance variables (p≤.001), and also between anthropometric parameters and field tests (p≤.05). Game performance and physical fitness of sitting volleyball players depended on their anthropometric variables: reach of arms, the position to block and to spike. The chest pass test could be used as a non-laboratory field test of anaerobic performance of sitting volleyball players.

No abstract

Despite the recognized benefits of physical activity (PA) for children and adolescents with disabilities (CAWD), collective information on this is lacking in Lithuania. The purpose of this study was to investigate the current “state of the nation” PA levels of CAWD, based on the 10 indicators from the Active Healthy Kids Global Alliance Global Matrix 4.0 methodology. Scientific articles, practical reports, and published theses related to the 10 indicators from the Global Matrix 4.0 on CAWD age 6–19 years were reviewed, and data were converted to grades from A to F. (A) Strengths, Weaknesses, Opportunities, and Threats analysis was carried out to interpret the grades by four experts. Data on organized sport participation (F), school (D), community & environment (D), and government (C) were available. Data on other indicators are largely missing yet are needed for policymakers and researchers to be aware of the current state of PA among CAWD.

No abstract

Tyrimo pagrindimas. Kaklo skausmas yra vienas dažniausių sėdimą darbą dirbančių žmonių sveikatos sutrikimų (Kocur et al., 2019). Tikslas – įvertinti ir palyginti masažo poveikį sėdimą darbą dirbančių moterų kaklo skausmui, skausmo slenksčiui, judesio baimei, giliųjų raumenų funkcijai, judesių amplitudei, funkcinės kaklo negalios lygiui ir gyvenimo kokybei. Metodai. Tirta 20 sėdimą darbą dirbančių moterų, kurios jautė nespecifinį kaklo skausmą. Atrankos metu į tyrimą nebuvo įtrauktos moterys, turinčios kaklinės radikulopatijos galimybę. Įvertinant tiriamųjų būklę buvo naudojami specialieji testai: Spurlingʼo testas, kaklinės dalies distrakcijos testas, rankos nervų tempimo testai. Tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes po 10 tiriamųjų, abiem grupėm taikytos mankštos procedūros (kaklo ir viršutinės kūno dalies tempimo pratimai, kaklo stabilizavimo pratimai), vienai grupei papildomai taikytos masažo procedūros. Kaklo skausmo įtaka kasdienėms veikloms vertinta Kaklo negalios indeksu, judesio baimė – TAMPA skale, skausmo intensyvumas vertinamas skaitmenine skausmo analogijos skale (SAS), kaklo judesių (tiesimo, lenkimo, šoninio lenkimo ir sukimo) amplitudėms įvertini naudota goniometrija, raumenų skausmo slenkstis vertintas naudojant algometriją, kaklo giliųjų raumenų funkcija vertinta „Stabilizer“ aparatu. Rezultatai. Tyrimo pabaigoje abiejose grupėse skausmo intensyvumas, judesio baimė, kaklo negalia statistiškai reikšmingai sumažėjo, o kaklo judesių amplitudės, giliųjų raumenų funkcija ir skausmo slenkstis statistiškai reikšmingai padidėjo (p < 0,05). Grupėje, kuriai buvo taikomos pratimų ir masažo procedūros, statistiškai reikšmingai labiau sumažėjo skausmas, kaklo negalia ir padidėjo kaklo judesių amplitudės bei skausmo slenkstis, nei taikant tik pratimų programą (p < 0,05). Lyginant rodiklius tarp grupių, judesio baimė sumažėjo ir giliųjų raumenų funkcija pagerėjo statistiškai reikšmingai vienodai (p < 0,05). Išvados. 1. Kaklo skausmas sumažėjo ir raumenų skausmo slenkstis padidėjo labiau taikant  pratimų programą kartu su masažu. 2. Kaklo judesių amplitudės labiau pagerėjo taikant pratimų programą kartu su masažu. 3. Funkcinis kaklo negalios lygis ir gyvenimo kokybė labiau pagerėjo taikant pratimų programą kartu su masažu. Raktažodžiai: kaklo skausmas, kineziterapija, sėdimą darbą dirbančiųjų kaklo skausmas, masažas.