As the number of flights increases, the ATM system, which forms the basis for air navigation services, has to ensure that those flights are not only safe but also effective. Considering the growing impact of traffic flows and taking into account the not-always-satisfactory indicators of the efficiency of the ATM system, the current ATM system needs changes. Airspace is currently fragmented along national borders, which limits opportunities or even completely prevents the possibility to improve the efficiency of flights, i.e. to perform flights of optimal trajectories and to avoid delays. One of the conditions allowing the current ATM system to become more effective is the amalgamation of the airspace parts or blocks within which (currently in the airspace along national boarders) air navigation services are organised. Comparisons between the ATM systems functioning in different regions of the world show that the less fragmentation there is, the more efficient flights are. One of the main tasks remains, i.e. to establish airspace blocks that meet the expectations of the airspace users.

Vaidotas KONDROŠKA Gimimo metai ir vieta: 1975 m. Vilniuje. Išsilavinimas: 1997 skrydžių valdymo specialybės bakalauro studijas ir įgijo skrydžių vadovo-inžinieriaus laipsnį Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aviacijos institute. 1998 m. baigė profesines skrydžių valdymo studijas ir įgijo diplomuoto skrydžių vadovo-inžinieriaus laipsnį Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aviacijos institute. 2000 m. baigė aviacijos įmonių administravimo ir valdymo magistrantūros studijas ir įgijo magistro laipsnį Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aviacijos institute. Pareigybės: Nuo 1998 m. dirba VĮ "Oro navigacija": 1998-2005 m. -Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo centro skrydžių vadovas, 2006-2011 m. -Strateginio plėtros skyriaus oro eismo vadybos plėtros vadybininkas; nuo 2011 m. dirba Strateginės plėtros skyriaus direktoriaus pavaduotoju. Nuo 2006 m. dirba Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute: 2006-2008 m. -direktoriaus pavaduotojas skrydžių valdymui, nuo 2008 m. -skrydžių valdymo praktikų bazės direktorius. Moksliniai interesai: oro eismo vadybos sistemos ir erdvės valdymas. Publikacijos: 9 mokslinių straipsnių autorius ir bendraautoris. Jonas STANKŪNAS, Prof. habil. dr. Gimimo metai ir vieta: 1949 m. Rokiškio raj. Pakenės k. Išsilavinimas: 1970 m. -Krivoj Rog aviacijos mokykla, Ukraina; 1979 m. -Vilniaus inžinerinis statybos institutas (VISI); 1981 m. -doktorantūros studijos Vilniaus inžineriniame statybos institute; apgynė technikos mokslų kandidato (1993 m. nostrifikuota į daktaro) disertaciją, 1995 m.technikos mokslų srities elektronikos krypties habilitacinį darbą. Pareigybės: 1970-1972 m. Vilniaus jungtiniame aviacijos būryje dirbo aviatechniku, 1972-1975 m. -VISI Radijo aparatūros technologijos katedros meistras, 1975-1978 m. -VISI mokslinių tyrimų sektoriaus vyr. inž., 1982-1987 m. -VISI mokslinės Vėlinimo ir atlenkimo sistemų laboratorijos vedėjas, 1988-1993 m. -VISI ir KPI Radijo aparatūros technologijos katedros docentas. Nuo 1993 m. -VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius. Rektorato narys, 1996-2000 1996 m. suteiktas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas. 1998-2001. -VGTU Transporto mokslo instituto tarybos pirmininkas. Nuo 2000 m. -Lietuvos mokslų akademijos Transporto tarybos ir Senato narys. Nuo 2002 m. VGTU -Gynybos technologijų centro direktorius. Moksliniai interesai: elektronika ir elektros inžinerija. Publikacijos: 4 monografijų, 143 mokslinių straipsnių, 31 pranešimo, 97 mokslinių pranešimų, 9 mokomųjų metodinių leidinių, 14 išradimų autorius ir bendraautoris, mokslo žurnalo AVIATION vyriausiasis redaktorius.Santrauka. Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo įvertinti Lietuvos oro erdvės pralaidumą. Siekiant užtikrinti reikiamą oro erdvės pralaidumą, turi būti nuolat vertinama esama situacija bei modeliuojami galimi oro erdvės struktūros pokyčiai.Tuo tikslu yra vykdomas Lietuvos oro erdvės reorganizavimo projektas. Šio projekto rezultatas -nauja oro erdvės struktūra, kuri užtikrintų trumpalaikius ir vidutinės trukmės poreikius be...

Reikšminiai žodžiai: oro erdvės analizė, funkciniai oro erdvės blokai, oro kelių tinklas, oro erdvės modeliavimas. ĮvadasPaprastai skrydžiai yra atliekami ne vienos, o kelių ar net keliolikos šalių oro erdvėje, todėl, planuojant atlikti didesnius pokyčius vienos šalies oro erdvėje, reikia turėti omenyje, kad tai gali turėti įtakos ne tik oro erdvės naudotojams, bet ir visai oro eismo vadybos sistemai (toliau -OEV) regione. Paskutiniu metu vykusi sparti aviacijos plėtra ir daugelyje pasaulio regionų didėjantis skrydžių intensyvumas verčia didinti OEV galimybes. Viena iš OEV sričių, kuri dėl įvairių priežasčių vis dar nėra visiškai panaudojama, yra oro erdvė. Optimalus jos organizavimas, ypač jei tai būtų atliekama regiono mastu, leistų optimizuoti skrydžių vykdymą, geriau patenkinti visų oro erdvės naudotojų poreikius, padėtų išvengti nereikalingo energetinių išteklių naudojimo ir tuo mažintų atmosferos taršą.Yra svarbu, kad planuojami pokyčiai ne tik užtikrin-tų reikiamą oro erdvės pralaidumą ar skrydžio sąlygų pagerinimą, bet ir reikiamą skrydžių saugos lygį. Planuojamų pokyčių OEV sistemoje įvertinimas jau ankstyvoje tyrimo fazėje turi didelę svarbą, nes tai leistų atlikti pirminį galimų tyrimo alternatyvų filtravimą (Blom et al. 1999).Numatomos prognozės dėl skrydžių skaičiaus augimo Europos regione, Europos Sąjungos plėtra ir šiuolai-kinės Europos OEV sistemos galimybės tapo atspirties tašku planuojant vienalytės oro erdvės plėtrą Europoje. Siekiant panaikinti Europos regiono oro erdvės struktūros fragmentaciją, dėl šio regiono oro erdvės susiskaldymo į atskirų šalių oro erdves -skrydžių informacijos regionus (kai kurių šalių oro erdvę sudaro keli skrydžių informacijos regionai), šiuo metu Europos Sąjungoje (toliau -ES) įgyvendinama SES koncepcija. Ši iniciatyva numato sudėtinių oro erdvės junginių stambinimą, kas, be to, sudarytų sąlygas teikiamų oro navigacinių paslaugų kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo gerinimui bei esamos Europos regiono oro eismo vadybos sistemos tobulinimui, kad ši tinkamai funkcionuotų bei ateityje atitiktų oro erdvės naudotojų lūkesčius.Pažangiausia ir efektyviausia šiuo metu yra Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau -JAV) OEV sistema, kuri pagal valdomą oro erdvės plotą yra labai panaši į Europos regioną ir nesunkiai aptarnauja kelis kartus didesnį orlaivių srautą. Tačiau žiūrėdami į ateitį tiek mokslininkai Europoje, tiek ir JAV stengiasi nagrinėti ir ieškoti optimalių oro erdvės organizavimo būdų.Tyrimo metu bus siekiama nustatyti būdus ir sąlygas optimaliam oro erdvės organizavimui SES įgyvendinti, t.y. nustatyti oro erdvę horizontalioje ir vertikalioje plokš-tumose, kurią tikslinga būtų nagrinėti tyrimo metu, pasirinkti jos diskretizavimo būdą ir nustatyti reikalavimus, apskaičiuoti optimalų FAB, atitinkančių pagrindinius skrydžių srautus, skaičių bei nustatyti jų ribas. Naujausi tyrimaiPasaulinėje mokslinėje literatūroje ieškoma būdų, galinčių pagerinti oro erdvės struktūrą. Valdomosios oro erdvės organizavimas yra tiesiogiai susijęs su oro eismo paslaugų teikimu, o vienas pag...

Aviation is one of the most rapidly developing types of transport playing a crucial role in the modern world. Aviation has a sensitive response to any economic or social changes and painful aviation catastrophes. In spite of increasing the flows of passengers and flights, for certain reasons, the aviation system does not always satisfy the expectations of the airspace users in the sense of efficiency. The effectiveness of air transport operations is determined by both a reduction in the costs of every airspace user and the efficiency of the air traffic management system. Airspace organization performed by the air traffic management system, i.e. its adaptation to the performance of appropriate air navigation services, largely defines the efficiency of these services. Due to various reasons, presently, the area of airspace and airspace management has remained one of the largest and incompletely used aviation resources. Beside other appropriate means, the organization of air traffic management and airspace establishes flight conditions and determines the efficiency of flight trajectories and regularity. A comparison of air traffic management systems of different regions identifies the obstacles that do not allow ensuring the maximum results of flight efficiency in any place. One of the main reasons is the high fragmentation of the specified regions that mostly coincide with the state borders. The above reasons show that in order to efficiently develop aviation, the successful development of that to the extent of one country is not enough. Thus, the best results will only be reached solving the existing problems and intended challenges to the extent of a few countries -up to the extent of the whole region. The aim of research is to define a methodology allowing the organization of regional airspace according to the flows of air traffic and subsequently enabling to solve flight efficiency problems related to air traffic management. For space evaluation, the paper suggests using rectangular grids the application of which makes possible dividing the researched space more easily and exactly. Considering the examples of air traffic management systems demonstrating the best results of efficiency, it can be exactly assumed about the number of possible airspace blocks complying with the flows of flights in the analyzed airspace. In case, a preliminary number of the wanted clusters is known, it is purposeful to apply the method of the cluster analysis of K-means with necessary limitations to the formed building airspace blocks and to determine the optimum version taking into account the analyzed ones. The paper suggests representing points having appropriate weighted coefficients during the stage of clustering rather than using grid cells. The optimization of the obtained airspace blocks is necessary in case the formed blocks do not properly comply with the aims raised. The application of the methodology suggested in the paper enables dividing the airspace of a big territory into airspace blocks according to the flows of flig...

Vaidotas KONDROŠKA Gimimo metai ir vieta: 1975 m. Vilniuje. Išsilavinimas: 1997 skrydžių valdymo specialybės bakalauro studijas ir įgijo skrydžių vadovo-inžinieriaus laipsnį Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aviacijos institute. 1998 m. baigė profesines skrydžių valdymo studijas ir įgijo diplomuoto skrydžių vadovo-inžinieriaus laipsnį Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aviacijos institute. 2000 m. baigė aviacijos įmonių administravimo ir valdymo magistrantūros studijas ir įgijo magistro laipsnį Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aviacijos institute. Pareigybės: Nuo 1998 m. dirba VĮ "Oro navigacija": 1998-2005 m. -Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo centro skrydžių vadovas, 2006-2011 m. -Strateginio plėtros skyriaus oro eismo vadybos plėtros vadybininkas; nuo 2011 m. dirba Strateginės plėtros skyriaus direktoriaus pavaduotoju. Nuo 2006 m. dirba Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute: 2006-2008 m. -direktoriaus pavaduotojas skrydžių valdymui, nuo 2008 m. -skrydžių valdymo praktikų bazės direktorius. Moksliniai interesai: oro eismo vadybos sistemos ir erdvės valdymas. Publikacijos: 9 mokslinių straipsnių autorius ir bendraautoris. Jonas STANKŪNAS, Prof. habil. dr. Gimimo metai ir vieta: 1949 m. Rokiškio raj. Pakenės k. Išsilavinimas: 1970 m. -Krivoj Rog aviacijos mokykla, Ukraina; 1979 m. -Vilniaus inžinerinis statybos institutas (VISI); 1981 m. -doktorantūros studijos Vilniaus inžineriniame statybos institute; apgynė technikos mokslų kandidato (1993 m. nostrifikuota į daktaro) disertaciją, 1995 m.technikos mokslų srities elektronikos krypties habilitacinį darbą. Pareigybės: 1970-1972 m. Vilniaus jungtiniame aviacijos būryje dirbo aviatechniku, 1972-1975 m. -VISI Radijo aparatūros technologijos katedros meistras, 1975-1978 m. -VISI mokslinių tyrimų sektoriaus vyr. inž., 1982-1987 m. -VISI mokslinės Vėlinimo ir atlenkimo sistemų laboratorijos vedėjas, 1988-1993 m. -VISI ir KPI Radijo aparatūros technologijos katedros docentas. Nuo 1993 m. -VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius. Rektorato narys, 1996-2000 m. -VGTU tarybos narys; 1996 m. suteiktas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas. 1998-2001 m. -VGTU Transporto mokslo instituto tarybos pirmininkas. Nuo 2000 m. -Lietuvos mokslų akademijos Transporto tarybos ir Senato narys. Nuo 2002 m. VGTU -Gynybos technologijų centro direktorius. Moksliniai interesai: elektronika ir elektros inžinerija. Publikacijos: 4 monografijų, 143 mokslinių straipsnių, 31 pranešimo, 97 mokslinių pranešimų, 9 mokomųjų metodinių leidinių, 14 išradimų autorius ir bendraautoris, mokslo žurnalo AVIATION vyriausiasis redaktorius.Santrauka. Darbe apžvelgiami progresyvūs saugos tikslų analizės metodai pagal Vilniaus aerodromo automatizuotos antžeminio eismo stebėjimo ir kontrolės sistemos veiklos pavyzdį. Analizuojama, kaip šios sistemos sutrikimai gali paveikti skrydžių saugą Vilniaus aerodrome. Remiantis galimų pavojų skrydžių saugai analize, tyrime nustatyti saugos tikslai, pagal kuriuos vėliau bus numatomos riziką mažin...