Atliktus oksidacinę bulvių krakmolo (K) ir katijoninio bulvių krakmolo (KK) (PL = 0,06, 0,33, 0,66) destrukciją Fentono reagentu gauti vandenyje tirpūs gamtinio ir katijoninio krakmolo dariniai (KD ir KKD PL ). Didelio efektyvumo skysčių chromatografijos (HPLC) metodu nustatyta, kad tokiomis sąlygomis polisacharido (PS) molekulinė masė sumažėja 30-500 kartų, o cheminės analizės tyrimais įrodyta, kad jame atsiranda iki 1,04 % karbonilinių ir iki 0,2 % karboksigrupių. UV-VIS spektrofotometriniu metodu patvirtinta, kad tirpūs KKD PL sudaro nestecheometrinius polielektrolitinius kompleksus (PK) su anijoniniais jodo dariniais (I -•I 2 ), o KD sudaro mėlynos spalvos įtarpos kompleksus su jodu. Gauti iki 10 % jodo nuo jodoforo masės turintys KD-I 2 ir KKD PL -I 2 tirpalai. Jodoforų tirpalų stabilumas palygintas su pramoninių jodoforų KI-I 2 ir PVP-I 2 tirpalų stabilumu. Kambario temperatūroje stabiliausias yra KKD 0,06 -I 2 tirpalas -molekulinio jodo nuostoliai siekė iki 37 %, tuo tarpu, PVP-I 2 , KKD 0,33 -I 2 tirpalų -80-85 %, o KI-I 2 tirpale jau po 7 parų jodo nebuvo. Įvertinus jodo nuostolius dėl hidrolizės nustatyta, kad jodoforų tirpaluose, kuriuose jodas buvo sujungtas su įvairaus PL KKD, jodo hidrolizė buvo panaši ir atitinkamai 3-10 kartų spartesnė lyginant su jodo hidrolize KI-I 2 ar PVP-I 2 tirpaluose. Nustačius laisvo jodo kiekį įvairių jodoforų tirpaluose, mažiausi jo kiekiai rasti, kai tirpalai paruošti iš PVP-I 2 ir KKD 0,06 -I 2 , tokie PK stabiliausi.