Purpose: To explore the presence of intratendinous air in physically active males after different types of strenuous physical exercise.Materials and Methods: To detect foci (air bubbles) in the quadriceps femoris tendon (QFT) and the proximal and distal parts of the patellar tendon, ultrasound examination was performed under two conditions: (1) after high-intensity cycling on a cycle ergometer (metabolic); (2) after 200 drop jumps (exercise-induced muscle damage). Based on the results of these two interventions, the presence of air in the tendons after 100 drop jumps was examined further with frequently repeated ultrasound measurements.Results: Foci were detected in exercise-induced muscle damage. Twenty-three of Sixty investigated tendons (38.3%) were observed to contain hyperechoic foci after 100 drop jumps. QFT foci were present in 13/23 cases (56.5%). The location of foci in the QFT was mostly lateral and centro-lateral (76.9%). The foci disappeared completely between 40 and 180 min after completing 100 drop jumps.Conclusions: The presence of intratendinous air seems related to high-magnitude, high-force, high-strain exercise of the particular tendon areas. It might represent the stress response of tendons to overload condition.

Kūno rengybos specialistai dažnai taiko 10 serijų metodiką (viena raumenų grupė treniruojama tiktai kartą per savaitę atliekant vieną pratimą 10 serijų po 10 kartojimų), tačiau šios metodikos veiksmingumas moksliniais eksperimentais mažai pagrįstas. Taigi tyrimo tikslas — nustatyti keturgalvio šlaunies raumens storio ir kojų raumenų jėgos pokytį po septynių savaičių trukmės pratybų, atliktų taikant skirtingas jėgos lavinimo metodikas. Buvo kelta hipotezė, kad dažni mažos apimties jėgos ugdymo krūviai yra veiksmingesni nei reti didelės apimties. Pastarieji, būdami ne tokie intensyvūs, mažiau aktyvuoja nervinius ir hormoninius mechanizmus, nuo kurių ypač priklauso raumenų jėgos ir masės didėjimas. Buvo tiriama 14 fi ziškai aktyvių vyrų, kurių amžius — 23,3 ± 5,2 m., ūgis — 181,7 ± 5,1 cm, svoris — 77,7 ± 11,1 kg. Prieš eksperimentą tiriamieji treniruokliu atliko spaudimo kojomis testą, po kurio pagal gautus rezultatus buvo su-skirstyti į dvi grupes: pirmą eksperimentinę (E 1 — atliko dažnus, mažos apimties krūvius) ir antrą eksperimentinę (E 2 — atliko retus didelės apimties krūvius). Eksperimentas truko 7 savaites. Kiekvieną savaitę tiriamieji turėjo po trejas pratybas. Abi eksperimentinės grupės vienodai treniravo visus kūno, išskyrus  kojų raumenis. E 1 tiriamieji treniruokliu spaudė svorį kojomis 3 kartus per savaitę po 3, 3 ir 4  serijas po 10 kartojimų. E 2 tiriamieji spaudė svorį kojomis vieną kartą per savaitę 10 serijų po 10 kartojimų. Matuoti rodikliai prieš eksperimentą ir po jo: keturgalvio šlaunies raumens storis (ultragarsu), izometrinė maksimalioji valinga ir 100 Hz elektrostimuliacijos sukelta jėga, per kelio sąnarį esant 70º kampui (0º — koja visiškai ištiesta), izokinetinė koncentrinė jėga — 30º / s ir 300º / s greičiu, maksimalioji kojų raumenų jėga — spaudžiant svorį treniruokliu, kūno svoris, riebalų procentas, apskaičiuotas kūno masės indeksas. Po septynių savaičių jėgos krūvių E 1 grupės tiriamųjų keturgalvio šlaunies raumens storis padidėjo 10,6 ± 9,5% (p < 0,05), E 2 — 12,6 ± 11,3% (p < 0,05) (p > 0,05, lyginant E 1 ir E 2 rodiklius). Eksperimento metu labiausiai padidėjo maksimalioji kojų raumenų jėga spaudžiant svorį treniruokliu: 17,7 ± 11,2% (p < 0,05) E 1 ir 19,2 ± 12,3% (p < 0,05) E 2 grupėje (p > 0,05, lyginant E 1 ir E 2 rodiklius). Tuo tarpu izometrinė maksimalioji valinga ir 100 Hz elektrostimuliacijos sukelta jėga bei izokinetinės koncentrinės jėgos momentas statistiškai reikšmingai nepasikeitė ir  nepriklausė nuo taikytos krūvių  išdėstymo strategijos. Tyrimo rezultatai parodė, kad motorinės sistemos adaptacija yra labai specifi nė. Reti didelės apimties ir dažni mažos apimties septynių savaičių trukmės raumenų jėgos lavinimo krūviai labai padidino keturgalvio šlaunies raumens storį ir maksimaliąją kojų raumenų jėgą spaudžiant svorį treniruokliu, tačiau mažai keitė izometrinę bei izokinetinę jėgą. Taikant skirtingą jėgos ugdymo metodiką, aktyvuojami ne tie patys adaptacijos mechanizmai, tačiau buvo sukeltas labai panašus adaptacijos efektas.

No abstract