Viena iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) veiklos krypčių yra siekis pagerinti paliatyviosios pagalbos ir ją gaunančių pacientų bei jų artimųjų gyvenimo kokybę. Didėjantis sergamumas nepagydomomis ligomis, besikeičianti, senstanti visuomenė yra priežastis gerinti, plėsti ir formuoti naują požiūrį į paliatyviosios priežiūros paslaugas, į sergančiojo gyvybei pavojinga liga ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemones ir teikti pacientams bei jų šeimos nariams visavertes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas namuose.
Tyrimo problema – pacientų, kurie gauna paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose, gyvenimo kokybei įtakos turinčių veiksnių identifikavimo poreikis.
Tyrimo tikslas – aptarti, kokie veiksniai daro įtaką paliatyvių pacientų, gaunančių paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose, gyvenimo kokybei teoriniu aspektu.
Metodai. Publikacijų paieška buvo vykdoma mokslinėse duomenų bazėse PubMed, Google Scholar ir eLABa. Atlikta literatūros turinio analizė.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad vertinant paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose, svarbus vaidmuo tenka socialinės paramos lygiui, materialiesiems ištekliams, išsilavinimui, šeiminei padėčiai, medicinos paslaugų prieinamumui ir kokybei, fiziniams, dvasiniams, bei psichologiniams veiksniams. Nerimas, stresas ir depresija yra viena dažniausių gyvenimo pabaigos problemų ir šie simptomai neturėtų būti vertinami, kaip įprastiniai nepagydomos ligos simptomai. Svarbus veiksnys, kuris turi įtakos paliatyvių pacientų gyvenimo kokybei, yra geri šeiminiai santykiai. Dauguma pacientų namuose yra slaugomi savo artimųjų, kurie susiduria su tokiais sunkumais, kaip blogėjanti fizinė, psichologinė būklė, socialinė ir finansinė sveikata, bei žinių, reikalingų veiksmingai paciento priežiūrai, trūkumu.
