Analizuojant Lietuvos ekonominę ir socialinę aplinką ir prisitaikymo prie jos galimybes, išryškėja visuomenės problemos, kurias bandoma spręsti kiek galima efektyviau. Esant sudėtingai socialinei padėčiai, atsižvelgiant į išaiškintus neigiamus rodiklius, kurie veikia visuomenę, švietimo sistemą, ir matant poreikį, šalyje pradėtas įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų bendrai finansuojamas projektas "Kompleksinės paslaugos šeimai". Kompleksinės paslaugos turėtų padėti kelti visuomenės, o būtent šeimos-svarbiausiojo visuomenės vieneto-sąmoningumą. Tačiau esant žmonių pasyvumui, aktyvumo stokai, mąstymo infantilumui, projekto ribotumui, teikiama nauda yra abejotina, nors pati idėja yra labai naudinga, svarbi ir įdomi. Kyla įžvalgų, jog projektas yra tvarus pagrindimas ir gera iniciatyva toliau veikti, kuriant socioedukacinį klasterį, kuris efektyviau, produktyviau veiktų visuomenę ir kurtų šalies pridėtinę vertę.

Šeimos politika Lietuvoje sietina su ES gerovės kūrimo tikslais ir siekiais yra ganėtinai jauna, sulaukianti daug prieštaravimų, naujovių, pasikeitimų šeimos ir vaiko gerovės srityje. Vien Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastangos, vykdomi projektai, nuveikti darbai rodo, kad einama teisingu keliu, tačiau trūksta pastebimų pokyčių ir Lietuvoje, ir savivaldybėse. Kas gi trukdo išsijudinti, įsisukti šiam mechanizmui, kuri grandis sistemoje yra neveiksni? Šiame straipsnyje siekiama tai išsiaiškinti savivaldybės, mažiausio administracinio vieneto, lygmeniu.