Apžvalginiame straipsnyje pateikiami susisteminti duomenys apie 2010-2020 m. publikacijas, skirtas oro taršos kietųjų dalelių (KD) sąsajoms su vaikų bronchų astma. Daugelis analizuojamų publikacijų parengtos retrospektyvinių tyrimų pagrindu ir aptaria trumpalaikį kietųjų dalelių poveikį, todėl ilgalaikės ekspozicijos reikšmė vaikams lieka nepakankamai ištirta. Daugiausia prieštaringų rezultatų siejama su itin smulkių (<0.1 μm) dalelių skaitinės koncentracijos tyrimais. Rasta pakankamai tyrimų, pagrindžiančių ryšį tarp oro taršos KD2,5, KD10, o ypač KD1 masės koncentracijos sergamumo bronchų astma. Vertinant šių dalelių integralių spektrų įtaką kvėpavimo sistemai, didžiausią reikšmę vaikų astmos atsiradimui ir eigai galėtų turėti 0,1-1 μm akumuliacinės modos dalelės, tačiau šiuo metu dar nėra tai pagrindžiančių tyrimų. Šios modos dalelių gyvavimas atmosferoje ilgiausias, sausas nusėdimas minimalus, o jų skaitinė ir masės koncentracijos bei kenksmingų medžiagų kiekiai yra santykinai dideli, todėl būsimi aerozolinės taršos ir respiracinių alergozių priežastinių ryšių tyrimai turėtų susitelkti į skaitinės ir masės koncentracijų submikroninių dalelių spektrus bei tikėtinai taršai imliausius vyresnio ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus.

Elektrinio impedanso tomografija yra santykinai nauja pažangi technologija, leidžianti neinvazyviu būdu įvertinti plaučių prisipildymą oru. Šio tyrimo metu elektrodai yra tvirtinami pagal kūno perimetrą ir rekonstruojami vertinamo organo vaizdai, matuo­jant varžos pasiskirstymą ir jos kitimą bėgant lai­kui. Elektrinio impedanso tomografija buvo išplėtota 1980-ųjų pradžioje, bet tik neseniai pradėta taikyti naujagimiams, ypatingai jų kvėpavimo funkcijai ver­tinti. Spinduliuotės nebuvimas, prieinama kaina bei lengva grafinė interpretacija leidžia manyti, kad tai yra tinkama alternatyva jau egzistuojantiems tyrimo metodams, kuri bus plačiai naudojama naujagimių medicinoje. Šiame straipsnyje nagrinėjama mokslinė literatūra, kurioje elektrinio impedanso tomografija naudojama spontaniškai kvėpuojančių išnešiotų ir neišnešiotų naujagimių plaučių ventiliacijai stebėti, bei pirmą kartą Lietuvoje aprašomas elektrinio im­pedanso tomografijos klinikinio pritaikymo atvejis.