BackgroundThe clinical significance of vertebral artery (VA) hypoplasia is under discussion. The aim of this retrospective study is to evaluate a hypothesis of a possible causal link between VA hypoplasia (VAH) and the incidence of posterior circulation stroke (PCS) or TIA depending on the degree of VAH  and vascular risk factors.MethodsA total of 367 symptomatic (PCS or TIA) and 742 asymptomatic subjects, were selected to participate in the study. The extracranial arteries were examined by ultrasound. VAH was defined as VA diameter in entire course <3 mm, although different degrees of VAH were examined. All the symptomatic patients underwent MRI or CT and MRA or CTA. The study assessed all the subjects in terms of their age, gender, co-risk factors (hypertension, hyperlipidemia, diabetes mellitus, peripheral arterial diseases, atrial fibrillation, myocardial infarction), as well as height of 180 healthy volunteers.ResultsVAH, regardless of the degree of severity, was more frequent in patients with non-cardioembolic PCS or TIA rather than in asymptomatic patients. The increasing degree of hypoplasia in patients under 65 years of age was a predictor of PCS/TIA, OR = 1.8, 95 % CI: 1.3-2.5; p < 0.001. In subjects older than 65 years of age, this association failed. Only in patients aged under 50, VAH was significantly more frequent in the TIA group rather than in the PCS group (68.2 % and 50 %, respectively; p = 0.047). The optimal VA diameter cutoff point separating PCS/TIA and asymptomatic group was 2.7 mm. This value may vary in different populations, because VA diameter showed a significant dependence on sex as well as anthropometric parameters (height). With the increasing degree of VAH, the likelihood of the occurrence of the distal VA part stenosis/occlusion was growing (OR = 1.6, 95 % CI: 1.2-2.1; p = 0.002). The distal VA stenosis/occlusion was likely to occur where the VA diameter was <2.2 mm.ConclusionsThe impact of the VAH on PCS/TIA and its pathogenetic mechanism was significantly influenced by age. The cutoff point of VA diameter, affecting the occurrence of PCS in different populations may vary because VA diameter depends on gender and anthropometric parameters (especially height).

Reikšminiai žodžiai: asmenybės D tipas, depresiškumo lygmuo, elektrokardiostimuliatorius, gyvenimo kokybė, Aquarel skalė. Darbo tikslas. Išsiaiškinti, ar D tipo asmenybės bruožai bei depresiškumo lygmuo susiję su gyvenimo kokybe pacientų, kuriems implantuotas elektrokardiostimuliatorius (EKS). Tyrimo medžiaga ir metodai. Tirti 100 asmenų, kurie sirgo kardiovaskuline liga, iš jų 50 – su implantuotu EKS (amžiaus vidurkis 67,26 ± 9,73 metų), 50 – kontrolinė grupė be EKS (amžiaus vidurkis 68,08 ± 9,69). Tyrime naudotas specifinis Aquarel klausimynas gyvenimo kokybei ir susijusiems kardiologiniams simptomams įvertinti (M. A. Stofmeel ir kt., 2001), D tipo asmenybės skalė 14 (Type D scale 14, DS14, Denollet, 2005), Beko depresijos skalė (BDI-II, 1961). Rezultatai. Iš visų tiriamųjų D tipo asmenybių su neigiamo emocingumo ir socialinio uždarumo bruožais buvo 41 proc. Grupėje su implantuotu EKS tokio tipo asmenybių buvo reikšmingai daugiau (54 proc.). Depresiškumo lygmuo abiejose grupėse buvo panašus ir reikšmingai nesiskyrė. Gyvenimo kokybės balai buvo reikšmingai mažesni pacientams su implantuotu EKS (64,33 ± 16,95), palyginti su tiriamaisiais be EKS (83,45 ± 14,95), ir dar mažesni D tipo asmenybėms su EKS (58,8 ± 17,93), palyginti su ne D tipo asmenybėmis (70,82 ± 13,38) be EKS. Koreliacinė analizė parodė reikšmingas sąsajas tarp visų tiriamųjų gyvenimo kokybės ir D tipo asmenybės bruožų, amžiaus, depresiškumo lygmens. Gyvenimo kokybė buvo reikšmingai susijusi su neigiamu emocingumu (r = -0,592) ir depresiškumo lygmeniu (r = -0,615) D tipo asmenybėms, o ne D tipo asmenybių gyvenimo kokybė koreliavosi tik su depresiškumo lygmeniu (r = -0,5). Prognostinis tiesinės regresijos modelis parodė, kad reikšmingiausią ir stipriausią poveikį D tipo asmenybių gyvenimo kokybei turėjo depresiškumo lygmuo (β = -0,552). Išvados. Tirtų asmenų depresiškumo lygmuo nesusijęs su elektrokardiostimuliatoriaus implantacija. D tipo asmenybės bruožai – neigiamas emocingumas ir socialinis uždarumas reikšmingai dažnesni pacientams su elektrokardiostimuliatoriumi ir reikšmingai atvirkščiai susiję su jų gyvenimo kokybe. Pacientų su elektrokardiostimuliatoriumi depresiškumo lygmuo ir gyvenimo kokybė tarpusavyje stipriai susiję nepriklausomai nuo asmenybės tipo, o neigiamas emocingumas su gyvenimo kokybe stipriai susiję tik D tipo asmenybėms. Depresiškumo lygmuo ir D tipo asmenybės neigiamas emocingumas yra stipriausi prognostiniai veiksniai, kurie lemia blogesnę gyvenimo kokybę.

Reikšminiai žodžiai: vidinė motyvacija, pasitenkinimas darbu, slaugytojai, profesinė veikla. Darbo tikslas: ištirti, kaip vidiniai motyvaciniai veiksniai susiję su slaugytojų pasitenkinimą darbu lemiančiais veiksniais. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo imtį sudarė 186 slaugytojos, dirbančios ligoninės chirurginiuose (94 respondentės) ir terapiniuose skyriuose (92 respondentės). Slaugytojų amžius svyravo nuo 23 iki 61 metų (vidurkis 42,4 ± 8,9 metų). Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turėjo 40, neuniversitetinį aukštąjį – 60 slaugytojų, likusios – įgijusios aukštesnįjį išsilavinimą. Tyrimui naudota anketinė anoniminė apklausa, surinkti demografiniai, socialiniai slaugytojų duomenys. Pasitenkinimas darbu tirtas naudojant P. E. Spector pasitenkinimo darbu klausimyną („The Job Satisfaction Survey“, 1997), o profesinės veiklos vidiniai motyvai tirti naudojant Profesinės veiklos motyvacijos klausimyną. Rezultatai. Bendras pasitenkinimo darbu rodiklis parodė, kad slaugos darbuotojų pasitenkinimas darbu yra vidutinis (gauta balų suma 123,69, o skalės vidurkis – 126 balai). Slaugytojos yra labiau patenkintos geru vadovavimu, bendradarbiais, darbo pobūdžiu ir komunikacija, mažiau – atlyginimu, karjeros galimybėmis, papildomomis lengvatomis, galimais apdovanojimais ir darbo sąlygomis. Svarbiausias profesinės veiklos vidinis motyvas – asmenybės įsitvirtinimas darbe. Išvados. Slaugytojų bendras pasitenkinimas darbu yra vidutinis. Esant didesniam slaugytojų amžiui, darbo stažui ir krūviui, pasitenkinimas darbu siejamas su geresniu atlyginimu, papildomomis lengvatomis, o jaunesnio amžiaus slaugytojų – su karjeros galimybėmis, santykiais su bendradarbiais. Svarbiausias profesinės veiklos vidinis motyvas yra įsitvirtinti kolektyve, kuris ypač stiprus aukštesnįjį ir aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turinčioms bei dirbančioms chirurgijos skyriuose slaugytojoms. Profesinio meistriškumo motyvai svarbesni aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčioms slaugytojoms. Kuo stipresnis asmenybės įsitvirtinimas darbo kolektyve, tuo didesnis pasitenkinimas darbu ir jo pobūdžiu. Silpnesnė asmeninio įnašo ir profesinio meistriškumo vidinė motyvacija didino pasitenkinimą bendradarbiais, lengvatomis ir apdovanojimais.

SANTRAUKAReikšminiai žodžiai: slaugytojas, insultas, žinios. Darbo tikslas. Įvertinti slaugytojų žinias apie insultą, jo rizikos veiksnius bei slaugytojų elgesį ūminio insulto metu. Tyrimo medžiaga ir metodai. 183 slaugytojai užpildė anketą su atviro ir uždaro tipo klausimais apie insulto simptomus, perspėjančius ženklus, rizikos veiksnius ir pirmą pagalbą ūminio insulto metu. Rezultatai. 80 proc. apklaustų slaugytojų žinojo bent tris insulto simptomus, taip pat 80 proc. slaugytojų išvardijo ne mažiau kaip tris insulto rizikos veiksnius. Dauguma (83 proc.) slaugytojų vertino insultą kaip ūmią ligą ir susirgus kviestų greitąją pagalbą. Tačiau slaugytojų žinios apie insulto simptomus buvo nepakankamos, net ketvirtadalis slaugytojų ligonio, kuriam nusilpo pusė kūno, nenukreiptų į ligoninę. Pasireiškus specifiniams insulto simptomams, tinkamą pagalbą dažniau suteiktų tie slaugytojai, kurie sugebėjo išvardyti bent du insultui būdingus simptomus (šansų santykis 3,95; p < 0,01). Slaugytojų žinios apie insultą nepriklausė nuo amžiaus bei darbo stažo. Universitetinį išsilavinimą turinčių slaugytojų žinios buvo reikšmingai geresnės negu slaugytojų su neuniversitetiniu išsilavinimu. Blogiausios žinios apie insultą buvo akušeriniuose ir vaikų skyriuose dirbančių slaugytojų. Trys ketvirtadaliai slaugytojų paskaitas nurodė kaip dažniausiai naudojamą informacijos šaltinį įgyjant žinių apie insultą. Išvados. Slaugytojų žinios apie insultą yra nepakankamos, daugiau kaip ketvirtadalis slaugytojų neatpažįsta insultui būdingų simptomų ir rizikos veiksnių. Būtina tobulinti slaugytojų mokymo programas, įtraukiant paskaitų ciklą apie insultą. ABSTRACTKey words: nurse, stroke, knowledge. Aim: to evaluate nurses' knowledge about stroke symptoms, stroke predictors, stroke risk factors and nurses action taken following stroke. Materials and methods. 183 nurses completed open and closed type questionnaires to determine their knowledge of stroke symptoms and risk factors, and the action they took or would take in the event of a stroke. Results. 80 % of respondents correctly reported more than 3 stroke warning signs or symptoms and more than 3 stroke risk factors. The majority (83 %) of the nurses consider a stroke an emergency and say they would call an ambulance in the event of a stroke. About 25 % of nurses were not able to recognise weakness or numbness on one side as symptom of stroke and they wouldn't call the emergency services. There was a significant association between awareness of stroke and the action they would take in the event of a stroke. The action of nurses' identified at least 2 stroke warning signs or symptoms was more correct in comparison with others (odds ratio 3.95; p < 0.01). The knowledge about stroke did not depend on nurses' age and clinical experience. The knowledge was significantly better among nurses with higher education level (university) in comparison with nurses with lower education level. The worst knowledge was among midwifery and children's nurses. Most nurses (75 %) cited their training as their main s...

SANTRAUKAReikšminiai žodžiai: slankstelinės arterijos hipoplazija, paplitimas, demografiniai rodikliai, antropometriniai rodikliai, pratekančio kraujo tūris. Tikslas. Įvertinti slankstelinių arterijų hipoplazijos paplitimą tarp jaunų žmonių, slankstelinių arterijų hipoplazijos spindžio priklausomybę nuo lyties, antropometrinių rodiklių bei nustatyti ryšį tarp pratekančio kraujo tūrio ir slankstelinių arterijų hipoplazijos laipsnio. Medžiaga ir metodai. Tirta 180 sveikų savanorių studentų, 45 vyrai ir 135 moterys, jų amžiaus vidurkis 24,7 ± 0,7 metų. Tiriamiesiems Aloka Prosound α10 ultragarsiniu aparatu buvo atliktas ultragarsinis miego ir slankstelinių arterijų ekstrakranijinės dalies tyrimas, naudotas 7,5 MHz tiesinis daviklis. Visiems tiriamiesiems matuotas abiejų slankstelinių arterijų spindis V2 segmente, šiose arterijose registruotas pratekančio kraujo tūris. Rezultatai. Slankstelinių arterijų hipoplazijos, kurių spindis <3 mm, diagnozuota 27,8 proc. žmonių. Tačiau slankstelinių arterijų spindis <2,2 mm buvo tik 1,1 proc. tiriamųjų, spindis <2,5 mm -tik 5 proc. tiriamųjų. Dešinės pusės slankstelinių arterijų hipoplazija buvo beveik dvigubai dažnesnė negu kairės (atitinkamai 17,2 proc. ir 8,9 proc.). Slankstelinių arterijų hipoplazijos dažnesnės moterims (31,8 proc.) nei vyrams (17,8 proc.), p = 0,042. Aukštesnių žmonių kraujagyslės buvo platesnės. Gauta silpna, bet statistiškai reikšminga koreliacija: tarp dominantinės slankstelinės arterijos spindžio ir ūgio (r = 0,25; p = 0,004), tarp suminio abiejų slankstelinių arterijų spindžio ir ūgio (r = 0,22; p = 0,004), tarp kairės slankstelinės arterijos spindžio ir ūgio (r = 0,25; p = 0,004). Tarp nedominantinės slankstelinės arterijos spindžio ir ūgio bei dešinės slankstelinės arterijos spindžio ir ūgio statistiškai reikšmingos koreliacijos negauta. Pratekančio kraujo tūris per slankstelinę arteriją koreliuoja su jos spindžiu (r = 0,5; p < 0,001). Bendras pratekančio kraujo tūris per abi arterijas patikimai dažniau sumažėja (<100 ml/min), kai slankstelinės arterijos spindis <2,5 mm (atitinkamai 53,9 proc. tiriamųjų, kuriems slankstelinių arterijų spindis <2,5 mm, ir tik 23,5 proc. tiriamųjų, kurių arterijų spindis >2,5 mm; p = 0,026). Išvada. Slankstelinių arterijų hipoplazija yra dažna anomalija, bet didelio laipsnio hipoplazija, turinti įtakos pratekančio kraujo tūriui, tarp jaunų žmonių sutinkama retai. Slankstelinių arterijų spindžio pasiskirstymas populiacijoje priklauso nuo jos demografinių ir antropometrinių rodiklių. ABSTRACTKey words: vertebral artery hypoplasia, prevalence, demographic indicators, anthropometric indicators. Aim. To evaluate the prevalence of vertebral artery (VA) hypoplasia in young adults and to find association between the VA diameter and blood flow volume and association between the VA diameter and demographic as well as anthropometric indicators. Matherial and methods. 180 healthy young adults were examined: 45 men and 145 women aged 24.7 ± 0.7 years. Ultrasound examination of extracranial part of vertebral (VA) and carotid arter...