No abstract

METEOROLOGINIŲ SĄLYGŲ POVEIKIS DIDELĖS RAIŠKOS DENDROMETRAISIŠMATUOTAM PINUS SYLVESTRIS KAMIENO APIMTIES POKYČIUI VEGETACIJOS PERIODO PABAIGOJE Marija TAMKEVIČIŪTĖ1, Julius TAMINSKAS2, Virmantas ŠMATAS3, Rutile PUKIENĖ4 '■1 3Gamtos tyrimų centro Klimato ir vandens tyrimų laboratorija; 4Vytauto Didžiojo universitetas EI. paštas: 1 m.Santrauka. Medžių radialiajam priaugiui tirti taikomas dendrometrų metodas padeda spręsti ne vien apie prieaugio dinamiką, bet ir apie medžio kamieno apimties pokyčius apskritai, fiziologinę medžių būklę tam tikrais laiko periodais, priklausomybę nuo meteorologinių sąlygų ir rievės formavimosi savitumų. Tyrimuose buvo naudoti didelės raiškos DRL 26 dendrometrai, leidžiantys nustatyti ir interpretuoti klimatinių rodiklių įtaką medžio fiziologijai ir augimui, įvertinti mikroklimatinių sąlygų poveikį medžio kamieno pokyčiams. Atsižvelgiant į reprezentatyvią tyrimų vietų imtį, skirtingą pažeidimo laipsnį ir tolygų tyrimo vietų pasiskirstymą Lietuvoje, įvertinant klimatines, hidrologines ir (arba) antropogenines sąlygas, buvo pasirinktos trys aukštapelkės, matavimo aikštelėse įrengti gręžiniai su automatiniais vandens lygio ir temperatūros matuokliais, įrengti dendro metrai. Siekiant išsiaiškinti pušies, augančios pelkinėse augavietėse, kamieno apimties pokyčius formuojančius veiksnius bei vertinant atskirų medžių tarpusavio sinchronizacijos ypatumus, darbe naudota penkių dabartinių augančios paprastosios pušies (Pinus sylvestris) kamienų apimties pokyčių analizė. Tyrimų metu nustatyti kamieno apimties kitimo ypatumai vegetacijos periodo pabaigos -ramybės sezono pradžioje. Reikšminiai žodžiai: kamieno apimties kitimas, paros ciklas, meteorologiniai rodikliai, dendrometrai. Įvadas Medžių prieaugio tyrimai Lietuvoje pradėti dar XX a. vidu ryje. L. Kairiūkštis 1973 m. nustatė, kad prieaugis, jo pra džia, trukmė ir pabaiga priklauso nuo medžių klasės, medžių perėjimo iš klasės į klasę ir nuo medžių rūšies (Kairiūkštis 1973). Medžiai klasifikuojami pagal jų cenotinę, arba so cialinę, padėtį. Ši klasifikacija remiasi tokiais kriterijais, kaip sąlyginis medžių vystymasis, gyvybinės erdvės panau dojimo efektyvumas ir kt. Dendrochronologinius medžių metinio prieaugio priklausomybės nuo klimato veiksnių tyrimus pradėjo Bitvinskas (1974). Medžių radialinio prie augio matavimams ir nuolatiniams medžių augimo eigos ir kaitos stebėjimams nuolatiniai sezoniniai medžių radialinio prieaugio tyrimai Lietuvoje atliekami nuo 1976 m. (Vitas 2011). Matavimai atliekami plieninėmis juostomis, jų galus sujungus spirale, apjuosus medžio stiebą ir matuojant at stumą tarp dviejų juostoje fiksuotų taškų. Autoriai nurodo, kad tuo pačiu metu medžio kamienas auga į visas puses skirtingai, todėl šio metodo privalumas tas, kad matuojamas viso medžio kamieno perimetro pokytis (Schweingruber 1993). Kaip pažymi Krameris ir Kozlovskis (Kramer, Kozlovskiy 1983), šis metodas turi vieną esminį trūku mą -sunku nustatyti, dėl kokių priežasčių -žievės ar medienos prieaugio, ar audinių prisotinimo vandeniu kin ta stiebo perimetras. Me...