In response to the digital transformation in education, teachers are expected to develop new competencies. Although teachers gained valuable experience in digital technology use during the COVID-19 pandemic, research and practice show that primary school teachers need to be supported and trained for the new normal of innovative, advanced use and adoption of digital technologies in educational practice. This study aims to identify the key factors that influence teachers’ motivation to transfer technology-enabled educational innovation in primary education. The Learning Transfer System Inventory (LTSI) factors and the adoption factors of technology-enabled educational innovation have been conceptually mapped. The LTSI model has been empirically validated with data collected from 12.7% of Lithuanian primary school teachers. The structural equation modeling technique was utilized to analyze causal relationships of factors influencing teachers’ motivation to transfer technology-enabled educational innovation. The qualitative research method was used to provide a deeper understanding of key factors that influence motivation to transfer. The conducted analysis shows that motivation to transfer is significantly influenced by all five domains of factors: perceived value, personal characteristics, social practices, organizational and technology-enabled innovation factors. Motivation to transfer innovation varies according to teachers’ perceived digital technology integration skills, which underpin the importance of applying different roles and strategies based on the teachers’ skills. This study provides implications for designing effective professional development for in-service teachers and creating a suitable environment in schools for the adoption of innovation in post-COVID-19 education.

Šiame straipsnyje pristatomi 2017–2018 metais atlikto tyrimo rezultatai apie lyčių lygybės politiką savivaldoje, analizuojant 10 savivaldybių strateginius planus ir kokybinių interviu duomenis su savivaldybių merais, administracijų, švietimo ir socialinių paslaugų vadovais ir lyčių lygybės koordinatoriais. Nacionaliniu lygiu Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas (2013) ir Darbo kodeksas (2016) įpareigoja savivaldybes ir joms pavaldžias institucijas integruoti lyčių lygybės politikos priemones. Tačiau vietos kontekstuose teisinės-politinės nuostatos gali būti įvairiai interpretuojamos (Hudson and Rönnblom, 2007). Straipsnyje, taikant politikos diskursų metodologinę prieigą, tiriami lyčių lygybės politikos diskursai: kaip vietos politikoje (ne)integruojamas lyties aspektas, tenkinant gyventojų poreikius, kokios sampratos fiksuojamos (fixing) ir kaip jos susiaurinamos (shrinking), pritempiamos (stretching)  arba nukreipiamos (bending) į kitas politikos sritis. Analizuojant savivaldos atstovų pasisakymus ir interpretacijas, atskleidžiami vietos kontekstų kultūriniai filtrai. Pastarieji leidžia stebėti, kokie aspektai skatina arba trukdo lyčių lygybės politikos priemonių integravimui (Lombardo, Meier, Verloo, 2010). Tyrimo rezultatai rodo, kad savivaldos lygmeniu lyčių lygybės politikos tikslų svarbumas yra pripažįstamas. Tačiau dažniausiai lyčių lygybės politika susiaurinama iki nediskriminavimo principų teisinio reglamentavimo rėmuose. Vietos politikos uždaviniai ir jų įgyvendinimo rodikliai  matuojami lyčiai neutraliomis sąvokomis. Kai lyties aspektas „dingsta“ vietos kontekste, siekiama paaiškinti, kad lyčių lygybė  netiesiogiai integruojama į savivaldos politiką, nukreipiama arba pritempiama prie kitų socialinių problemų sprendimo sričių.  Analizuojant interviu su savivaldybių atstovais medžiagą pastebėta, kad kultūrinės nuostatos apie moterų ir vyrų skirtumus palaiko tradicines lyčių normas ir stereotipines nuostatas ir  tai trukdo lyčių lygybės politikos įgyvendinimui.