KONSTRUKCIJŲ BUVO MATYTI, GIRDĖTI ••• STRUKTŪRA V. SIR TAU TAS 1. Kelios tranzityvinės bendratys girdėti, matyti, regėti, numanyti, justi, jausti, pažinti išsiskiria savo sintaksinėmis ypatybėmis (gali būti jungiamos su vardininkais ir atlikti tarinio funkcijas). Kalbininkų jos yra nagrinėtos 1 • Šiame straipsnyje plačiau aptarsime bendračių semantiką, jų sandarą, vartosenos paradigmą, konstrukcijos komponentų sintaksines funkcijas, sintaksinę aplinką, apžvelgsime bendračių pakeitimo kitomis konstrukcijomis tendencijas, netaisyklingas konstrukcijas. Nors analizės pagrindą sudarys dabartinės kalbos sintaksinės funkcijos, tačiau probėgomis paliesime ir kai kuriuos istorinius aspektus.2. Visas minėtas bendratis sieja tam tikras semantinis bendrumas. Jomis yra išreiškiami pojūčiais (klausa, regėjimu, uosle ... ) gaunami rezultatai, suvokimai (girdėti, matyti, regėti, justi, jausti, pažinti, numanyti)2.Dažnesni yra girdėjimo ir regėjimo jutimus fiksuojantys veiksmažodžiai; be to, girdėti gali reikšti ir kitokius pojūčius (skonį, kvapą ... ), pvz.: Aš labai mėgstu, kai dešroj jJiskį česnako gir d ėt Al (LKŽ III 331). ... dalios sūrumos negirdėt Rod (LKŽ III 331). Šiandie negirdėt vėjo, bus šilčiau Ėr (LKŽ III 331).Kaip matyti, bendratys yra tam tikros semantikos. Kitų suvestinių tarinių bendračių(pvz.,turėjo eiti, pradėjo skaityti, nustojo snigti ... ) semantika įvairi, todėl šio tipo konstrukcijos gerokai skiriasi nuo kitų suvestinių tarinių.3. Kaip rodo surinkta medžiaga, tokias konstrukcijas sudaro šios bendratys: girdėti, matyti, regėti, justi, jausti; numanyti, neišmanyti, pažinti 3 (pastarosios visa-
