COVID-19 pandemija karantino sąlygomis lėmė būtinybę užtikrinti nuotoliniųstudijų sklandumą ir kokybę. Straipsnyje pristatomi empirinio tyrimo radiniai apie studentųpatirtis pandemijos metu dėl karantino ribojimų studijuojant kontaktiniu būdu virtualiojeerdvėje bei mišriu būdu; gvildenant mišraus studijų modelio integravimo prielaidas aukštajamemoksle. Tyrimas atskleidė, kad palankiai vertinama nuolatinių mišrių studijų galimybė, tačiaunepritariama vien nuotoliniam studijų modeliui.

Straipsnyje analizuojamas rengimasis Santuokos sakramentui kaip sužadėtinių pasaulėžiūros nuostatų kaitos veiksnys. Remiamasi Bažnyčios dokumentais, statistiniais duomenimis apie santuokų ir ištuokų kaitą Lietuvoje 1993–2021 m., bažnytinei santuokai besiruošiančių sužadėtinių patirtimis. Buvo atliktas tyrimas, skirtas nustatyti, kaip keitėsi pasirengimo santuokai kursus lankiusių sužadėtinių požiūris į šeimą, santuoką, lytiškumą ir tikėjimą kursų bei papildomų programų (savaitgalio rekolekcijų, katechezių, seminarų) metu. Tyrimas atskleidė, kad sužadėtinių požiūrio minėtais klausimais kaitą, taip pat jų santykio su tikėjimu ir Bažnyčia bei religinės praktikos pokyčius sąlygoja rengimosi bažnytinei santuokai kursuose gauta informacija, juose vykusios diskusijos su kursų vedėjais ir kviestiniais svečiais (medikais, dvasininkais, natūralaus šeimos planavimo mokytojais, sutuoktinių poromis), girdėti liudijimai, gilesnis Bažnyčios mokymo pažinimas, papildomos sužadėtiniams skirtos programos – savaitgalio rekolekcijos, katechezės, seminarai ir kt.

Vytauto Didžiojo universitetas Sergančiųjų tikėjimo praktikos poreikiai ir galimybės: jų patirtys ir dvasinės pagalbos jiems iššūkiaiSANTRAUKA. Straipsnyje analizuojama sunkiomis ligomis sergančių asmenų tikėjimo praktikos patirtis, poreikiai ir galimybės gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje. Teoriniu ir empiriniu lygmeniu apžvelgiamos prielaidos ir trukdžiai, kylantys sergantiesiems, norintiems praktikuoti savo tikėjimą, taip pat su jais dirbantiems dvasiniams palydėtojams. Remiantis empirinio kokybinio tyrimo metu gautais rezultatais (tyrime dalyvavo penkios slaugos ligoninėje besigydančios pacientės, atrinktos į tyrimą tikslinės atrankos principu ir apklaustos taikant giluminį interviu) analizuojama sergančiųjų tikėjimo praktikos įvairovė, skirtingi jų poreikiai ir galimybės šiuos poreikius praktiškai realizuoti gydantis slaugos ligoninėje. Taip pat aptariami sergančiųjų tikėjimo praktikos trukdžiai, kylantys dėl subjektyvių (susijusių su sergančiaisiais, jų charakterio ypatumais, fizinėmis ir kitomis individualiomis savybėmis) ir / ar objektyvių (realių galimybių praktikuoti savo tikėjimą ligoninėje, specialistų trūkumo etc.) aplinkybių. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad sergančiosios nori įvairiomis formomis praktikuoti savo tikėjimą (dalyvauti religinėse apeigose, priimti sakramentus, taikyti įvairias maldos formas, gilinti žinias apie tikėjimą, nori dvasinių pokalbių tikėjimo klausimais ir kt.), tačiau dėl subjektyvių ir / ar objektyvių priežasčių ne visada turi tam pritaikytas sąlygas ir galimybes.RAKTAŽODŽIAI: dvasinė pagalba, sielovadinis palydėjimas, tikėjimo patirtis, tikėjimo praktika.

Sielovadinis palydėjimas paliatyvioje slaugoje kaip pagalba sergančiajam jo kančios akivaizdoje Straipsnyje analizuojama sielovadinio palydėjimo samprata, principai ir reikšmė paliatyvioje slaugoje. Aptariama paliatyviosios priežiūros ir sielovadinio palydėjimo sąveikos sveikatos priežiūros įstaigose galimybės ir plėtros prielaidos. Daug dėmesio skiriama kančios sampratoms Biblijoje ir jų sąsajoms su sielovadiniu sergančiojo palydėjimu. Straipsnyje pristatomi ir daliniai empirinio kokybinio tyrimo rezultatai, atskleidžiantys išgyvenimų, kylančių ligos akivaizdoje patirtis, sergančiajam kylančius jausmus, patyrimus ir jam reikalingą pagalbą. Aptariamas sielovadinio palydėjimo sveikatos įstaigose poreikis dvasiškai, emociškai ir psichologiškai palydint ne tik sergančiuosius, bet ir jų artimuosius bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus. The article analyses the conception, principles and significance of palliative care for the patient, as well as the need for pastoral counselling. The author discusses the possibilities and developmental assumptions for interaction of palliative care and pastoral counselling in health care institutions. Great attention is given to the conceptions of suffering in the Bible and to their interaction with presently available and possible pastoral counselling of ill people. The article presents partial results of empiric qualitative research which reveals the patients' experiences in the face of illness, their emotions, empathies and necessary assistance. The need for pastoral counselling providing spiritual, emotional and psychological support not only to the patients, but also to their relatives and to the medical staff in healthcare institutions is analysed. Įvadas Tyrimo aktualumas ir problematika. Sistemingas ir kryptingas sielovadinis sergančiųjų palydėjimas Lietuvos sveikatos įstaigose tebėra pakankamai nauja, menkai paplitusi, pirmuosius žingsnius žengianti praktika. Tik nedidelėje

Tikėjimo patirtis ir praktika kaip kančios įveikos ligoje prielaidaSANTRAUKA. Straipsnyje analizuojama tikėjimo patirtis ir praktika kaip prielaida kančiai ligoje priimti ir įveikti. Teoriniame lygmenyje aptariami reakcijų į ligą etapinis ir trajektorinis modeliai bei jų sąsajos su Jobo knygoje atpažįstamu bibliniu reagavimo į sukrėtimus būdu. Ligoje išgyvenamos kančios sąveika su sergančiojo tikėjimo patirtimi ir praktika analizuojama empirinio kokybinio tyrimo lygmenyje, remiantis informančių patirtimis. Paraleliai aptariami etapiniame ir trajektoriniame reakcijų į sukrėtimus (ligą, kančią, netektį) modeliuose nurodomi būdingiausi jausmai ir elgsena bei jų sąsajos ir takoskyros su bibline Jobo knygoje atpažįstama sukrėtimų įveika.RAKTAŽODŽIAI: tikėjimo patirtis, tikėjimo praktika, reakcijų į ligą etapinis modelis, reakcijų į ligą trajektorinis modelis. ĮvadasTyrimo aktualumas ir problematika. Liga paprastai būna neatsiejama nuo didesnės ar mažesnės skausmo ir kančios patirties, kuri paveikia sergantįjį, jo artimuosius, gydančius medikus, lydinčius psichologus, sielovadininkus, dvasininkus. Kančios ligoje išgyvenimas gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje apima dar vieną aspektąnuolatinio ir sistemingo sielovadinio sergančiųjų palydėjimo poreikį bei ribotas jo galimybes. Šiame kontekste svarbus tampa klausimas, koks vaidmuo sergančiojo kančios patyrimuose ir jos įveikoje tenka tikėjimo patirčiai ir jo praktikavimo galimybėms gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje.18 Elisabeth Kübler-Ross, "Apie mirtį ir mirimą".