Melanoma – vienas agresyviausių piktybinių navikų, linkęs greitai metastazuoti į sritinius limfmazgius, vidaus organus ir dažnai, ypač, jeigu laiku nebuvo pradėtas gydymas, baigiasi mirtimi. Lietuvoje 2019 metais sergančiųjų melanoma skaičius buvo 2128. Siekiant užkirsti kelią naujiems šio onkologinio susir­gimo atvejams, būtina aktyviai informuoti visuomenę apie melanomos rizikos veiksnius ir būdus, padedan­čius sumažinti šio onkologinio susirgimo grėsmę. Darbo tikslas – išsiaiškinti naujausius duomenis apie melanomos rizikos veiksnius ir jos prevencijos prie­mones. Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinėse duomenų bazėse rastos publikacijos. Literatūros paieška atlikta PubMed ir Google Scholar duomenų bazėse. Litera­tūros paieškai buvo naudojami raktiniai žodžiai, kurie atitiko apžvalgos temą. Apžvalgai buvo naudojami ne senesni nei 5 metų literatūros šaltiniai. Rezultatai. Melanomos rizikos veiksniai yra UVA ir UVB spinduliuotė, genetinės priežastys (teigiama šeiminė melanomos anamnezė, naujos mutacijos), fenotipiniai požymiai (raudoni plaukai ar labai šviesi odos spalva), daugybiniai ir atipiški apgamai. Di­desnė melanomos rizika susijusi su imunosupresi­nėmis būklėmis ir vyresniu amžiumi (asmenys >50 metų). Norint sumažinti melanomos riziką, būtina vengti nudegimo saulėje, nesinaudoti dirbtinio įde­gio įrenginiais. Rekomenduojama naudoti priemones, padedančias apsisaugoti nuo žalingo ultravioletinės spinduliuotės poveikio: apsauginius kremus su SPF filtru, skrybėles plačiais kraštais, akinius nuo saulės. Jeigu įmanoma, vengti buvimo lauke tomis valan­domis, kai saulė kaitriausia. Svarbu nuolat stebėti, ar neatsiranda naujų apgamų, įvertinti senų apgamų pokyčius ir bendrąją odos būklę. Pastebėjus odos pa­kitimų, nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris turėtų atlikti pirminę odos apžiūrą, o esant pigmenti­nių pakitimų, kuo greičiau siųstų gydytojo dermato­venerologo konsultacijai. Išvados. Didžiausi melanomos rizikos veiksniai yra UVA ir UVB spinduliuotė, tačiau melanomos išsi­vystymas gali būti susijęs ir su genetine predispo­zicija, fenotipiniais požymiais, imunosupresinėmis būklėmis. Visuomenės švietimas reikalingas ugdyti gyventojų melanomos rizikos supratimą. Siekdami sumažinti melanomos išsivystymo riziką, pirminės sveikatos priežiūros specialistai turi būti budrūs, o visuomenė sąmoningai naudoti apsaugines priemo­nes nuo ultravioletinės spinduliuotės.

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti vaikų gripo savitumus 2016–2017 m. ir 2017–2018 m. gripo sezonų metu: įvertinti laboratoriškai patvirtinto gripo simptomus bei požymius ir palyginti juos su kitomis į gripą panašiomis respiracinėmis infekcijomis. Metodai. Atlikta retrospektyvioji Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų II skyriuje gydytų 253 pacientų, kuriems 2016–2017 ir 2017–2018 m. gripo sezono metu įtartas gripas ir diagnozei patvirtinti atliktas virusologinis tyrimas, medicininės dokumentacijos analizė. Rezultatai. A gripas diagnozuotas 47 vaikams (18,58 proc.), B gripas – 94 vaikams (37,15 proc.), likusiems 112 vaikų (44,27 proc.) gripas buvo įtartas, tačiau molekuliniu tyrimu nepatvirtintas. Jauniausių vaikų (0–5 metų) grupėje buvo reikšmingai daugiau (58,0 proc.) įtartų, į gripą panašių respiracinių infekcijų atvejų (p<0,001). Vaikai, kuriems nustatytas B gripo virusas arba kuriems gripo diagnozė nepasitvirtino, reikšmingai dažniau nurodė raumenų skausmą (p<0,05). Kitų klinikinių simptomų dažnis tarp grupių nesiskyrė. Leukopenija reikšmingai dažniau nustatyta vaikams, sirgusiems B gripu (p<0,05), tuo tarpu leukocitozė – pacientams, kuriems gripo viruso nerasta (p<0,05). Išvados. Vaikų klinikinių simptomų, išskyrus raumenų skausmą, dažnis tarp grupių reikšmingai nesiskyrė. Beveik pusei kliniškai įtartų atvejų gripas nepasitvirtino, todėl diagnozei patvirtinti reikalingi kiti laboratoriniai tyrimai.

Tyrimo tikslas. Įvertinti įsijautrinimo Europos standartinio rinkinio kontaktiniams alergenams dažnį 2011–2018 m. tarp sergančiųjų lėtiniu dermatitu. Tyrimo metodika. Atliktas retrospektyvusis tyrimas pagal tarptautinį Europos kontaktinės alergijos stebėsenos projekto (ESSCA) tyrimo protokolą. Išanalizuoti 2011–2018 m. Europos standartinio rinkinio kontaktinių alergenų mėginių tyrimo rezultatai pacientams (n=3099), sergantiems lėtiniu dermatitu (ligos trukmė daugiau nei keturios savaitės). Rezultatai. Įsijautrinimas vienam arba daugiau kontaktinių alergenų 2011 m. nustatytas 43,2 proc. (95 proc. PI 39,7–50,1) tiriamųjų, o 2018 m. – 51 proc. (95 proc. PI 49,1–58,9). Išskyrus 2013 m. (95 proc. PI 33,5–43,7), 2014 m. (95 proc. PI 55–67,8), kuomet nustatytas statistiškai reikšmingas kontaktinės alergijos pikas. Tyrimo laikotarpiu nustatyta dažnesnio kontaktinio įsijautrinimo nikeliui tarp moterų nei tarp vyrų tendencija. Įsijautrinimo dažnis nikeliui tarp moterų 2014 m. siekė 33,16 proc. (95 proc. PI 28,5–42,6), atitinkamai tarp – vyrų 7,32 proc. (95 proc. PI 0–11,19). Išvados. Vertinant kontaktinės alergijos pokyčius dinamikoje, įsijautrinimo dažnis 2011–2018 m. reikšmingai nekito. Tyrimo laikotarpiu kontaktinė alergija nustatyta pusei tirtų pacientų sergančių lėtiniu dermatitu. Didžiausia kontaktinio įsijautrinimo tendencija nustatyta 2014 m., kai įsijautrinusios nikeliui moterys sudarė daugiau nei trečdalį tiriamųjų.