Background and Objectives: The major cause of vitamin D deficiency is inadequate exposure to sunlight. It is difficult to supplement it with food because sufficient concentrations of vitamin D naturally occur only in a handful of food products. Thereby, deficiency of this vitamin is commonly corrected with oral supplements. Different supplement delivery systems for improved vitamin D stability and bioavailability are proposed. In this study, we compared efficiency of three vitamin D delivery systems: microencapsulated, micellized, and oil-based. Materials and Methods: As a model in this medical testing, laboratory rats were used for the evaluation of bioavailability of different vitamin D vehicles. Animals were divided into three groups: the first one was given microencapsulated vitamin D3, the second—oil-based vitamin D3, and the third—micellized vitamin D3. Test substances were given per os to each animal for 7 days, and vitamin D concentration in a form of 25-hydroxyvitamin D (25(OH)D) in the blood was checked both during the vitamin delivery period and later, up to the 24th day. Results: Comparison of all three tested products showed that the microencapsulated and oil-based vitamin D3 vehicles were the most bioavailable in comparison to micellized vitamin D3. Even more, the effect of the microencapsulated form of vitamin D3 remained constant for the longest period (up to 14 days). Conclusions: The results of this study suggest that the oral vitamin D supplement vehicle has an impact on its bioavailability, thus it is important to take into account how much of the suppled vitamin D will be absorbed. To maximize the full exploit of supplement, the best delivery strategy should be employed. In our study, the microencapsulated form of vitamin D was the most bioavailable.

SANTRAUKARaktiniai žodžiai: cukrinis diabetas, metabolinė kontrolė, ambulatorinė priežiūra, klinikinis auditas. Tikslas. Įvertinti cukriniu diabetu sergančių pacientų, gydomų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centre, priežiūrą, palyginti su Lietuvoje galiojančiomis rekomendacijomis. Tyrimo medžiaga ir metodai. Diabetu sergančiųjų, 2011-2012 metais gydytų Šeimos medicinos centre duomenys surinkti retrospektyviai iš elektroninės duomenų bazės ir pacientų ambulatorinių kortelių. Duomenų rinkimo forma sudaryta atsižvelgiant į rekomendacijose apibrėžtus parametrus. Vertintos pagrindinės charakteristikos, diabeto komplikacijos, lydinčios ligos bei diabeto priežiūros rodikliai: glikuotas hemoglobinas, rekomenduojami atlikti tyrimai (lipidograma, kreatinino kiekis kraujyje, šlapimo tyrimas, albuminurija), oftalmologo, endokrinologo konsultacijos, pacientų mokymas bei pėdų apžiūra. Rezultatai. Atlikta restrospektyvi 315 pacientų (53 proc. moterų; 90 proc. 2 tipo cukriniu diabetu sergantieji) duomenų analizė. Vidutinis pacientų amžius -64,4 ± 13,9 metų (sergančių 1 tipo diabetu -38,2 ± 15,9; 2 tipo diabetu -67,3 ± 10,2); vidutinė diabeto trukmė -8,2 ± 8,1 metų (15,6 ± 14,1; 7,4 ± 6,6); kūno masės indeksas -31,8 ± 5,9 kg/m 2 (24,9 ± 4,9; 32,5 ± 5,6); liemens apimtis -106,1 ± 12,8 cm (94,5 ± 6,4; 107,4 ± 12,7). Vidutinis glikuotas hemoglobinas -6,9 ± 1,3 proc. (8,1 ± 1,9; 6,7 ± 1,1), tikslinį glikuotą hemoglobiną (< 7 proc.) pasiekusių pacientų dalis -67 proc. (29; 71). Diabetinė nefropatija, polineuropatija, retinopatija ir angiopatija nustatyta atitinkamai 15,6; 38,4; 19,4 ir 6 proc. pacientų, dažniau -1 tipo diabetu sergantiesiems. Arterinė hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos, dislipidemija nustatyta atitinkamai 88,9; 40,6 ir 73,4 proc. pacientų, dažniau 2 tipo diabeto grupėje. Duomenų apie kūno masės indeksą, liemens apimtį, pacientų mokymą trūko atitinkamai 44,2; 74,3 ir 91,4 proc. atvejų. Informacijos apie pėdų apžiūrą, akių dugną, šlapimo tyrimą, albuminuriją, kreatinino kiekį kraujyje, lipidogramą trūko atitinkamai 81,4; 47,6; 64,8; 89,8; 31,1 ir 44,8 proc. atvejų. Esant nepakankamai glikemijos kontrolei, tik 68 proc. pacientų nukreipti į endokrinologo konsultaciją. 2011 ir 2012 metų diabeto priežiūros rodikliai reikšmingai nesiskyrė. Išvados. Klinikinio audito metu nustatyta, jog Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centre didžiajai daliai diabetu sergančių pacientų pasiekta labai gera glikemijos kontrolė, ypač 2 tipo cukrinio diabeto grupėje. Tačiau pacientų mokymas, diabeto komplikacijų ir kardiovaskulinės rizikos veiksnių išaiškinimas, lyginant su galiojančiomis rekomendacijomis, yra nepakankamas. Tyrimo rezultatai nubrėžia gaires diabetu sergančiųjų priežiūros gerinimui centre bei pagrindžia panašių tyrimų poreikį kitose ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigose. Žydrūnė Visockienė

SANTRAUKAReikšminiai žodžiai: nėščiųjų diabetas, gliukozės tolerancijos mėginys. Tikslas. Įvertinti moterų, sergančių nėščiųjų diabetu (ND), priežiūrą, nėštumo ir gimdymo išeitis. Metodai. Nėščiųjų diabetu sergančių moterų, gimdžiusių Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose 2015 01 01-2015 12 31, duomenys surinkti retrospektyviai iš elektroninės asmens sveikatos ir gimdymo istorijų. Vertinti nėščiųjų diabeto rizikos veiksniai, nėštumą komplikuojančios ligos, gimdymo ir naujagimių komplikacijos. Rezultatai. Atlikta retrospektyvi 205 nėščiųjų diabetu sergančių moterų duomenų analizė. Vidutinis pacienčių amžius -31,8 ± 4,6 metų, vidutinis kūno masės indeksas prieš nėštumą -26,5 ± 5,4 kg/m 2 . Iki 29 nėštumo savaitės nėščiųjų diabetas diagnozuotas 69 (35,2 proc.) proc. moterų. Gimdžiusiųjų ≥ 2 kartus moterų grupėje 32 (33,3 proc.) susilaukė didesnių nei 4 kg svorio naujagimių. Moterims, kurioms tai buvo ≥ 2 nėštumas, 36 (30,5 proc.) atvejais buvo įvykęs persileidimas, 11 (10,1 proc.) -diagnozuotas nėščiųjų diabetas ankstesnių nėštumų metu. Iš visų moterų 88 (47,8 proc.) teigė, jog giminėje yra sergančiųjų cukriniu diabetu. Rizikos veiksnių neturėjo 49 (23,9 proc.), vieną rizikos veiksnį -87 (42,4 proc.), du -44 (24,5 proc.), tris -15 (7,3 proc.), keturis ir daugiau -10 (4,9 proc.) moterų. Vidutinis moterų, sergančių ND, nėštumo laikas -38,7 ± 1,9 nėš-tumo savaitės. Cezario pjūvio operacija atlikta 65 (31,7 proc.) tiriamosioms. Gimusių naujagimių vidutinis svoris -3581,2 ± 630,2 g. Nėščiųjų hipertenzija/preeklampsija diagnozuota 22 (10,7 proc.) moterims, priešlaikinis gimdymas -19 (9,3 proc.), polihidramnionas -13 (6,3 proc.) moterų. Makrosomija nustatyta 52 (25,4 proc.), traumos gimdymo metu -7 (3,4 proc.), hiperbilirubinemija -10 (4,9 proc.), įgimtos anomalijos -9 (4,4 proc.), hipoglikemija -6 (2,9 proc.) naujagimiams. Išvados. Nėščiųjų diabetas laiku diagnozuotas vos trečdaliui tirtų pacienčių. Daugiau kaip trys ketvirtadaliai sirgusiųjų nėščių-jų diabetu turėjo bent vieną rizikos veiksnį, ketvirtadaliui buvo nustatyta nėštumo komplikacijų, o beveik pusei gimusiųjų -naujagimių komplikacijos. Tokie rezultatai nubrėžia gaires, kaip gerinti nėščiųjų priežiūrą. ABSTRACT Key words. Gestational diabetes mellitus, glucose tolerance test.Objective. To evaluate the medical care of women diagnosed with gestational diabetes (GD) mellitus, as well as maternal and neonatal outcomes. Methods. Retrospective data of women diagnosed with gestational diabetes mellitus who delivered at Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos during the period of 01.01.2015-31.12.2015 were collected from electronic database. Information on gestational diabetes risk factors, maternal and neonatal outcomes was recorded.Results. Retrospective analysis of 205 cases was performed. Patients were 31.8 ± 4.6 years of age, with average body mass index before pregnancy -26.5 ± 5.4 kg/m 2 . Up to 29 week of gestation gestational diabetes was diagnosed in 35.2 % of cases. Subjects having their second and further labour ended with macrosomi...