The main responsibilities for the European Higher Education Area are based on processes‘ execution through the knowledge, therefore each institution has to evaluate its own knowledge and organize activities implementing these knowledge goals. Knowledge management (KM) is considered one of the main disciplines of the 21st century, which helps organizations to create a competitive advantage, to identify unique knowledge within the organization and to develop further knowledge creation and integration into activities. KM can be analyzed specifically, however it‘s recognized that human resources remain the most important factor, which leads to effective implementation of the stages of KM. Preparing trained staff for the knowledge society and economy, who are able to assess the benefits and importance of knowledge, higher education institutions (HEI) shape the future behavior of future market players, define the need for future competences and values. Following this example, it‘s useful to analyze, how KM processes are integrated into the academic community and which role the KM plays in the development of HEI‘s activity and competence.

Šiuolaikinės visuomenės maitinimosi poreikius lemia greitėjantis gyvenimo tempas, maisto produktų pasirinkimo gausa, maitinimosi metodų ir dietų įvairovė. Naujų dietų populiarumui ir visuomenės nuomonės formavimui didelę įtaką daro socialinė aplinka ir masinė medija. Tinkamas visuomenės informavimas yra būtina sąlyga, siekiant išvengti klaidingai suprantamos ir (arba) interpretuojamos informacijos neigiamo poveikio asmens sveikatai. Tyrimo tikslas – įvertinti visuomenės žinias ir nuomonę apie protarpinį badavimą. Tyrimo tikslui pasiekti išanalizuoti 200 respondentų atsakymai apie protarpinį badavimą (PB). Tyrimo rezultatai parodė, kad 97 proc. respondentų PB renkasi norėdami palaikyti optimalią kūno masę, pakeisti gyvenimo būdą ir pagerinti sveikatą. Dauguma respondentų (92 proc.) apie PB pirmą kartą išgirdo naudodamiesi socialiniais tinklais (Facebook, Instagram, Twitter). Tiriamieji (36 proc.) PB terminą dažniausiai tapatino su valgymo ir nevalgymo laikotarpių trukme. Dauguma nurodė atsisakantys pusryčių ir pietų bei pasirenkantys vėlyvą vakarienę. Tyrimo metu nustatyti PB principų pasirinkimo motyvai – metodo paprastumas, noras mažinti kūno masę, keisti gyvenimo būdą ar gerinti sveikatą. PB principų taikymas respondentams padėjo kontroliuoti suvartojamo maisto porcijų dydį, laikytis disciplinos ir kontroliuoti kūno masę.