AnotacijaŠiame straipsnyje analizuojama pozityvioji apskaitos teorija, išskiriami jos privalumai ir trūkumai. pozityvioji apskaitos teorija laikoma viena pagrindinių finansinės apskaitos teorijų. Ši teorija siekia paaiškinti ir prognozuoti įmonių apskaitos praktiką. pozityvioji apskaitos teorija laikoma pilnavertiškiausia dėl savo metodologijos teorija, tačiau ji sulaukia ir nemažai kritikos. Ji kritikuojama pirmiausiai dėl to, kad nepateikia nurodymų apskaitos praktikams, dažnai atliekant tyrimus neatsižvelgiama į organizacinius ryšius įmonėje ir pan. Tačiau nepaisant kritikos pozityvioji apskaitos teorija yra labiausiai pagrįsta apskaitos tyrimų paradigma per pastaruosius dešimtmečius.Prasminiai žodžiai: finansinės apskaitos teorija, pozityvioji apskaitos teorija, teorijos tikslas, kritika.
ĮvadasTemos aktualumas. R. J. Chamberso (1963), J. M. Godfrey ir kt. (2006) teigimu, apskaita nuo kitų mokslų skiriasi vienu svarbiu aspektu: iš esmės tai mokslas, kilęs iš praktinės veiklos, tačiau teorija nėra nesvarbi. Apskaita -tai žmonių, kurie suformulavo tam tikrus teorijos pagrindus ir dirbo, kad įrodytų jų pagrįstumą, mąstymo rezultatas. Taigi teorijos vaidmuo apskaitoje yra kitoks, palyginus su kitais (pvz., gamtos) mokslais, kuriuose teorijos formuojamos pagal empirinius stebėjimus. Apskaitoje praktika gali būti lengvai pakeista įgyvendinant teoriją (Ijiri, 1971;Glautier, Underdown, 1994), o tai neįmanoma kituose moksluose (Ijiri, 1971).C. Deegano (2003) teigimu, apskaitos teorijos gali: nurodyti, kaip finansinėse ataskaitose turi būti įvertintas turtas; nurodyti, kokia apskaitos informacija turi būti pateikta konkrečioms suinteresuotų asmenų grupėms, kad patenkintų jų informacijos poreikius (dedukciniu požiūriu pagrįstos normatyvinės apskaitos teorijos: istorinių kainų apskaita, esamosios įsigijimo kainos apskaita, esamosios realizavimo vertės apskaita, dabartinės vertės apskaita, dabartinės perkamosios galios apskaita); prognozuoti, kodėl vadovai pasirenka konkretų apskaitos metodą siekdami padidinti ar sumažinti įmonės pelną (indukciniu požiūriu pagrįsta pozityvioji apskaitos teorija); prognozuoti, kokios atitinkamos suinteresuotųjų grupės turi įtakos tai apskaitos informacijai, kuri jiems pateikiama; prognozuoti, kaip įmonė siekia būti suprasta visuomenės, kurioje ji veikia ir stengiasi atsiskaityti jai pateikdama atitinkamą informaciją (socialiniu, ekonominiu požiūriais pagrįstos suinteresuotųjų ir legitimumo teorijos).Apskaitos teorijos taip pat siekia paaiškinti, kodėl ir kaip reglamentuojama apskaitos praktika, į šį procesą žvelgdamos iš politikos mokslo pozicijų (apskaitos reglamentavimo teorijos: viešojo intereso, patraukimo ir ekonominių interesų grupių).Konkreti apskaitos teorija gali pateikti tik dalinį požiūrį, o skirtingos teorinės perspektyvos gali pasiūlyti skirtingus požiūrius į tą patį reiškinį (Deegan, 2003). Daugelis autorių (Watts, Zimmerman, 1979;Schroeder, Clark, Cathey, 2001;Deegan, 2003;Riahi-Belkaoui, 2004; ir kt.) pripažįsta, jog nėra visuotinai pripažintos bendros apskaitos teori...