Santrauka. Straipsnyje pasitelkiant Pierre Bourdieu teorines įžvalgas, taikant mokslinės literatūros ir dokumentų analizės metodus, nagrinėjamos religijos ir švietimo tyrimų metodologinės problemos. Bourdieu švietimą suvokia kaip efektyviausią mechanizmą, skatinantį socialines permainas. Švietimas yra svarbus laukas dėl jo sugebėjimo sutelkti kapitalą. Švietimo laukui ypač svarbų vaidmenį per tiesioginę ir netiesioginę įtaką atlieka politinis laukas. Švietimo laukui didelę reikšmę turi ir jo agentai -mokytojai. Mokyklų funkcija yra perduoti žinias ir socializuoti mokinius, tačiau jos moko tik tam tikrų dalykų ir socializuoja konkrečiais, atrinktais būdais. Taip vykdoma švietimo politika, kuri pagrįsta patvirtintomis teisės normomis, sukeliančiomis simbolinį smurtą tam tikroms hierarchinėms grupėms. Mokyklos dažnai palaiko nelygybių funkciją, kuri sukuria socialines atskirtis tarp visų suinteresuotų grupių -švietimo biurokratų, politikų, mokytojų bei mokinių. Skirtumus tarp šių grupių ypač išryškina tokie socialiniai aspektai kaip šeimos pajamų lygis, gyvenamoji vieta, religiniai įsitikinimai.