Adjustment disorders: prevalence in a representative nationwide survey in Germany

Abstract

Objectives This is the first study to estimate the prevalence of adjustment disorder (AjD) in the general population. A new conceptualisation of AjD as a stress response syndrome was applied, which allowed AjD to be assessed directly from its symptom profile, including intrusive, avoidance and failure-to-adapt symptoms (Maercker et al., Psychopathology 40:135-146, 2007). Methods Prevalence rates of distressing life events and AjD were estimated from a representative sample of the German general population (n = 2,512) with a broad age range (14-93 years). A questionnaire including a life events checklist and self-rating questions that assessed AjD symptoms and symptom duration were personally handed out by an interviewer. Results The prevalence of AjD fulfilling the criterion of clinically significant impairment was 0.9%; a further 1.4% of the sample was diagnosed with AjD without fulfilling the impairment criterion. In *72.5% of AjD cases, symptoms had developed 6-24 months prior to assessment. AjD was most often associated with acute events such as moving or chronic stressors such as serious illness, conflicts at the respondent's job or with friends or neighbours (with *5% conditional probability each).Conclusions The results correspond with the few other studies that have examined the prevalence of AjD, even though a new conceptualisation of the disorder was used.Explorative results regarding the duration of AjD syndromes and symptoms call for further redefinition and empirical investigation of this under-researched mental condition.

Adjustment Disorder: Evolution of the Concept and Suggestions for ICD-11

“…Nuo 1985 iki 2001 m. adaptacijos sutrikimus ADAPTACIJOS SUTRIKIMO SAMPRATOS RAIDA IR TYRIMAI 2 nagrinėjančių publikacijų buvo galima suskaičiuoti mažiau nei 30 (Casey et al, 2001). Po 2001 m. publikacijų gerokai padaugėjo ir šio tūkstantmečio publikacijose pateikiamos ne tik problemos, bet ir pasiūlymai, kaip būtų galima patikslinti adaptacijos sutrikimo apibrėžimą (Dobricki, Komproe, de Jong, & Maercker, 2010;Maercker et al, 2012;Einsle et al, 2004;Kramer, Despland, Michel, Drapeau, & Roten, 2010). Taip pat vis daugiau yra publikacijų, kuriose ieškoma naujai siūlomų adaptacijos sutrikimo konstruktų empirinio ir teorinio pagrindimo.…”

“…Viena reikšmingiausių šios srities pastarojo meto studijų yra Vokietijos reprezentacijos imties studija, kurioje dalyvavo 2512 bendros populiacijos asmenų (Maercker et al, 2012). Ši studija reikšminga, tuo, kad tai pirmasis bandymas įvertinti adaptacijos sutrikimų paplitimą bendrojoje populiacijoje remiantis naujai pasiūlyta adaptacijos sutrikimo samprata.…”

“…A. Maercker su kolegomis (2007) pateikė įžvalgų ateities tyrimams ir praktikai. Kadangi tirta specifinė širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų imtis, reikėtų ir kitų imčių, taip pat bendrosios populiacijos tyrimų.Viena reikšmingiausių šios srities pastarojo meto studijų yra Vokietijos reprezentacijos imties studija, kurioje dalyvavo 2512 bendros populiacijos asmenų (Maercker et al, 2012). Ši studija reikšminga, tuo, kad tai pirmasis bandymas įvertinti adaptacijos sutrikimų paplitimą bendrojoje populiacijoje remiantis naujai pasiūlyta adaptacijos sutrikimo samprata.…”

“…Artimojo mirtį buvo patyrę 14,77 proc., finansinių sunkumų 10,27 proc., persikraustymą 6,73 proc., nedarbą 6,45 proc., šeimos konfliktus 7,21 proc. (Maercker et al, 2012). …”

Relationship between Traumatic and Stressful Experiences and Psychological Well-Being

“…Žmonės gyvenime susiduria ne tik su ypač sukrečiančiais įvykiais, bet patiria ir kitokių stresą keliančių įvykių. Vokietijoje atlikto tyrimo (Maercker et al, 2012) rezultatai atskleidė, kad dažniausiai žmonės susiduria su šiais stresiniai įvykiais: artimojo mirtimi, finansiniais sunkumais, problemomis darbe, konfliktais šeimoje, pavojinga liga ir kt.Viena iš tyrimų, analizuojančių asmens, patyrusio stresorius ar traumas, savijautą pozityvios psichologijos kontekste, krypčių yra psichologinės gerovės tyrimai. Šiame straipsnyje remiamės Ryff psichologinės gerovės modeliu (Ryff, 1989…”