Adolescents with learning disabilities: Self-evaluation and social support

Abstract

Straipsnyje analizuojama mokymosi negalią turinčių paauglių savęs vertinimas, suvoktos socialinės paramos kiekis ir svarba, siekiama nustatyti, ar savęs vertinimo ir socialinės paramos sąveikos pobūdis šioje grupėje yra savitas, palyginti su vidutiniškai besimokančių bendraamžių grupe. Tyrime dalyvavo 188 paaugliai (tiriamoji grupė – 95 paaugliai, kuriems nustatyta mokymosi negalia, palyginamoji – 93 vidutiniškai besimokantys bendraamžiai) iš Vilniaus mokyklų šeštų–septintų klasių. Mokiniai pildė Vaikų savęs suvokimo skalę (Self Perception Profile for Children; Harter, 1985) bei Vaikų ir paauglių socialinės paramos skalę (Child and Adolescent Social Support Scale; Malecki et al., 2000). Mokymosi negalią turintys paaugliai blogiau save vertino visose matuotose savęs vertinimo srityse – akademinės kompetencijos, socialinio priėmimo, elgesio ir bendrojo savęs vertinimo – palyginti su neturinčiais mokymosi negalios bendraamžiais, tačiau gaunamos socialinės paramos kiekio ir svarbos vertinimai grupėse nesiskyrė. Grupės išsiskyrė savęs vertinimo ir socialinei paramai teikiamos svarbos sąsajų pobūdžiu: tiriamojoje grupėje nustatytos tiesinės sąsajos tarp tėvų, mokytojų, bendraklasių socialinei paramai teikiamos svarbos ir savęs vertinimo, o palyginamojoje grupėje tokių sąsajų neaptikta. Mokymosi negalią turintys paaugliai, kurie gaunamai socialinei paramai teikė mažai svarbos, statistiškai reikšmingai blogiau save vertino, palyginti su mokymosi negalių neturinčiais bendraamžiais, taip pat teikiančiais mažai svarbos gaunamai socialinei paramai.Pagrindiniai žodžiai: mokymosi negalia, socialinė parama, savęs vertinimas, paaugliai.Adolescents with learning disabilities: Self-evaluation and social supportMonika Skerytė-Kazlauskienė, Rasa Barkauskienė SummaryAlthough learning disability (LD) has a primary impact on academic achievement, its relation to problematic social and emotional life of children and adolescents has been well recognised. In addition, attention has been paid to self-evaluation of schoolchildren with LD; however, the results of studies are contradictory and can be attributed to various factors. This paper seeks to shed light on the association between self-evaluation and perceived social support in adolescents with LD. We used the multidimensional model of Susan Harter (1999) for understanding and measuring the global and domain-specific self-evaluations. The goals of the current study were to assess relations of self-evaluation to the perceived frequency and importance of social support received from various significant sources – parents, teachers, classmates and close friends in two groups of adolescents, those with LD and their classmates with average academic achievements.The participants were 188 Lithuanian-speaking adolescents from sixth-seventh grades of Vilnius schools, mean age 12.5 years (SD = 0.7). Ninety-five schoolchildren (64 boys and 31 girls) diagnosed as learning-disabled and 93 schoolchildren (58 boys and 35 girls) comprised an age- and sex-matched comparison group from the same schools with average academic achievements. The participants were assessed on Self-Perception Profile for Children (Harter, 1985) and Child and Adolescent Social Support scales (Malecki et al., 2000).The results revealed that the LD group rated themselves worse than average-achieving students on all domain-specific self-evaluations scales: scholastic competence (t = –5.88, p < 0.001), social acceptance (t = –3.08, p < 0.01) , behavioural conduct competence (t = –2.36, p < 0.05) and global self-evaluation (t = –2.30, p < 0.05). Both groups equally perceived social support, its frequency and importance. There were significant associations between self-evaluations and the perception of social support in both groups. However, there were more significant relationships in the LD group, the perceived importance of social support being significantly related to various self-evaluations among adolescents with LD only (correlations for the LD group ranged from 0.24 to 0.40). The further ANCOVA analysis revealed that the self-evaluation of adolescents with LD, who perceived social support as unimportant, tended to be lower than the self-evaluations of adolescents without LD who disvalued the importance of social support.Key words: learning disability, social support, self-evaluation, adolescents.

Educational Possibilities of Social Network for Persons with Spinal Injuries

“…Socialinio tinklo galimybės Lietuvoje yra tyrinėtos menkai. Analizuojant negalios klausimus socialiniame tinkle dažniausiai aptariamos šeimos, auginančios neįgalų vaiką, galimybės [5,6,7,8]. Šiose mokslinėse studijose socialinis tinklas analizuojamas kaip vienas svarbiausių veiksnių, kuris įgalina šeimą, neleidžia jai palūžti, suteikia palaikymą, padeda adaptuotis susidarius naujoms aplinkybėms, veikia šeimos darnos procesus.…”