Aging identity: Do theories match experiences?

Abstract

Dominant aging identity theories ("mask of ageing", "social mask", M. Foucault's "disembodiment thesis", gerotranscendental theory) as well as the concept of the postmodern reflexive self of A. Giddens cannot be used to effectively explain old age identity in contemporary Lithuania. More suitable for this purpose is E. Goffman's concept of stigma that explains denial, evasion and marginalization of old age. These are the conclusions of a qualitative piece of research -involving in-depth interviews with elderly people -that was designed to examine the ways in which old age identity is created and aging is experienced by older people, as well as to ascertain whether the elderly experience stigmatization in everyday interactions. The data were collected from October 2010 -January 2011 in Vilnius (N=24): the selection of informants was targeted by gender, age group (60-74 and 75-89), level of education (primary, secondary, higher), and household type (households of several generations, single-generation and institutional households). To interpret the data, the method of abduction or inference to the best explanation (Harman, 1965) was used.

Socialiai įtraukti ar atskirti? Vyresnio amžiaus žmonių, gyvenančių vienų, patirtys

“…Stulbina didelis emocinis šių pasisakymų krūvis: pasikartojantis nereikalingumo motyvas, nuvertinimo, "nelaikymo žmogum", nurodantis patiriamos senatvės stigmos intensyvumą. Šiuo požiūriu tyrimo rezultatai analogiški gautiems 2010-2011 m. (Rapolienė, 2015a) ir juos patvirtina.…”

“…Tarpasmeninių ryšių kūrimas bendruomenės lygmeniu (pavyzdžiui, su kaimynais) gali būti itin reikšmingas staigaus sveikatos sutrikimo atveju arba tenkinti artimo ryšio poreikį, kai suaugę vaikai gyvena toliau ar yra emigravę. Galiausiai, tiek šio, tiek kitų Lietuvoje atliktų tyrimų (Rapolienė, 2015a(Rapolienė, , 2015bMikulionienė, 2003Mikulionienė, , 2016Brazienė ir kt., 2014) duomenys iliustruoja ir socialinės politikos priemonių, skirtų pokyčiams visuomenės lygmeniu, poreikį: senatvės stigmos mažinimas, didesnis vyresnio amžiaus žmonių, jų gyvenimo patirties vertinimas, platesnis skirtingumų visuomenėje toleravimas. Tarptautinės organizacijos (Pasaulinė sveikatos organizacija, Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Gyventojų padalinys) jau ilgą laiką rekomenduoja atsigręžti į iki šiol ignoruotus, tačiau vis reikšmingesnius išteklius -senatvės pensininkų kartą, skatinti jų savanoriavimą ir solidarumą tarp kartų.…”

Changes in Attitudes Toward Aging, Older People and Elder Care From the Perspective of Former Migrant Care Workers

“…Lithuania, like other post-communist countries, is characterized by a significant level of old age discrimination and stigmatization (Rapolienė, 2015a, b). Because of traditional reliance on family care, lack of capacity in the formal care sector, and the high cost of private services, elder care is usually provided by informal carers (Lazutka et al, 2018).…”