Apdirbamosios pramonės teritorinės sklaidos analizė: metodologiniai ir kartografiniai aspektai

Abstract

Kavaliauskas P., Bražukienė I., Dumbliauskienė M. Apdirbamosios pramonės teritorinės sklaidos analizė: metodologiniai ir kartografiniai aspektai. Geografija. 2013. T. 49(1). ISSN 1392-1096.Straipsnio tikslas -peržiūrėti pramonės geografinio pažinimo patirtį jo galimo optimizavimo kontekste.Uždaviniai: 1) apdirbamosios pramonės teritorinės sklaidos tyrimų ir jų rezultatų kartografinės raiškos metodų analizė bei apibendrinimas;2) apdirbamosios pramonės geografinės analizės metodologinio optimizavimo paieška;3) besiklostančio tyrimų konteksto pramonės geografijos vystymui vertinimas.Buvo atlikta Italijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos nacionalinių atlasų bei D. Britanijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje išleistų Pasaulio geografinių atlasų, taip pat atskirų pramonei skirtų mokslinių monografijų (vaizduojamo pramonės išvystymo bei sklaidos požiūriu) analizė. Išaiškinta būdingiausi pramonės pažinimo rezultatų kartografinės raiškos būdai. Taip pat buvo nustatytos tiek elementarios technologinės tyrimų rezultatų pateikimo klaidos, tiek nagrinėjamų rodiklių ir tyrimo metodų nepakankamumas, tiek ir metodologinis koncepcinis pramonės geografinio pažinimo neišbaigtumas. Rekomenduotas dviejų naujų pramonės teritorinės sklaidos analizės bei erdvinės raiškos būdų taikymas, akcentuotas naujo tipo ekonominės statistikos poreikis.Raktažodžiai: pramonės kartografinė raiška, pramonės išvystymas, pramonės geografija, pramonės tyrimo metodai ĮVADASPramonės vystymo, planavimo ir problemų mokslinis pažinimas labai priklauso nuo to, kaip valstybės bei jų atsakingi asmenys ir institucijos, stambieji ūkio žaidėjai įsivaizduoja ir supranta šio ekonomikos sektoriaus vietą ir svarbą visoje ūkinėje sistemoje. Istorija parodė, kad visa tai yra susiję su šalių socialinės-ekonominės sandaros ypatumais, politine santvarka, bendru ekonomikos mokslo išsivystymo lygiu bei ekonominės geografijos padėtimi sistemoje. Dėl šių priežasčių dėmesys pramonės raidos ir problemų moksliniam pažinimui, kaip ir pats šio pažinimo lygis, atskirose šalyse bei atskirais laikotarpiais būna skirtingas, ką akivaizdžiai demonstruoja ir mūsų šalies patirtis.

Geosocialinių struktūrų sampratos metodologija

“…Apskritai nagrinėjant šios srities problematiką gali būti vartojama tam tikra teritorinius etnosus formuojančio gamtinio-visuomeninio proceso erdvinę raišką nusakančių terminų (Kavaliauskas, 1992) ir jų santykių sistema: 1) geosocialinės struktūros -kraštovaizdžio socialinės struktūros diferencijavimo teritoriniai vienetai pagal nustatytus gamtinės ir socialinės aplinkos elementų ar ryšių kompleksus;…”

“…Svarbu suvokti, kad besireiškiančių paternų pastovumo požymis patikimiausiai nustatomas problemų atsiradimo arba jų nykimo laikotarpiais, kitais atvejais būtina išsamiau išnagrinėti ankstesnius socialinius tarpusavio ryšius. Vertinant šį požymį galima pasitelkti ekosistemų stabilumo teoriją (Kavaliauskas, 1992;Puzachenko, 2006), adaptuotą socioekosistemoms.…”

“…Tokie reiškiniai kaip chaotiškos statybos, intensyvi neekologiška pramonės plėtra, besaikis infrastruktūros plėtimas ir panašūs veiksmai dažnai vykdomi remiantis formaliais valstybiniais prioritetais, pamirštant smulkiausias žmonių grupes ir jų poreikius, neįsigilinus į esamų bendruomenių erd vinio suvokimo ir prisirišimo prie vietos mechanizmą (Krasner, 1980;Yanickiy, 1987;Vysokovskiy, 1989;Kaznacheev, 1990; Svenson, 1991 ir kt.). Dėl to šiandien planuojant teritorijas erdvinio organizavimo koncepcija neretai neatitinka žmogaus interesų, aplinka dažnai tampa smarkiai dehumanizuota ir formuoja objektyvų poreikį humanizuoti patį teritorijų planavimą, kraštotvar-kai taikyti socionominius kriterijus (Kavaliauskas, 1992). Urbanisto Jurgio Vanago (1987) įsitikini-mu, teritorijų planavimas ne tik fiziškai formuoja erdves, bet per jas veikia žmonių sąmonę, sukeldamas emocijas ir formuodamas aplinkos psichologinį komfortą ar diskomfortą.…”

“…Vanagas (1970), pastarasis vėliau tapo svarbiausiu šios pažinimo krypties vystytoju ir propaguotoju, sukūręs netgi originalią lietuviškosios miestų taikomosios sociologijos mokyklą (Vanagas, 1987(Vanagas, , 1992(Vanagas, , 1996. Propaguojant geosocialinių struktūrų svarbą optimizuojant teritorijų planavimą tam tikrą darbą atlieka ir vienas šio straipsnio autorių: publikacijos mokslinėje spaudoje (Kavaliauskas, 1982(Kavaliauskas, , 1984(Kavaliauskas, , 1992(Kavaliauskas, , 1993); nuo 1976 m. VU Geografijos studijų programos studentams "Taikomųjų teritorijos tyrimų" dėstymas; nuo 1992 m. VU Geografijos ir kraštotvarkos magistrams "Taikomųjų tyrimų metodologijos" dėstymas.…”

Teka Komisji Urbanistyki i Architektury Oddziału Polskiej Akademii Nauk w Krakowie

“…When discussing the duality of the interaction between the anthropogenic and the natural environment of Lithuanian green areas, it should be noted that this is an area of narrow research. For example, methodological analysis of the restoration of LA objects (Kavaliauskas, 1992;Bučas, 2001), historical greenery restoration (Pukienė et al, 2018), management and qualitative analysis, (Jakovlevas-Mateckis, 2008, 2011Steponavičienė, 2005), harmonization of the material environment (Bagušinskaitė, 2015), garden relationship with manor architecture (Semaškaitė, 2008), garden relationship with urbanism (Grunskis, 2009;Grecevičius et al, 2006;Stauskis, 2018), greenhouse influence on the social urban environment (Gražulevičiūtė-Vileniškė, 2010, p. 73;Rudzkienė et al, 2007, p. 327), social role (Samalavičius 2009, p. 32), historical development (Mocevičius, 2010), natural features (Gecevičius et al, 2006;Labeckis et al, 2007), ethnocultural or natural sciences (Grikevičius, at al, 2008), natural dendrological (Januškevičius, 2017) and other problematic issues are studied disintegrated. Even though historical green plantations in Lithuania started to develop actively in the 20th century.…”