Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.euAdresas susirašinėti: Diana Barragan Ferrer, el. p. diana.barragan.ferrer@go.kauko.lt VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH Raktažodžiai: prieskoniai, rozmarinas, raudonėlis, bazilikas, fenoliniai junginiai, antiradikalinis aktyvumas.
SantraukaPrieskoniniai (aromatiniai) augalai yra svarbus natū-ralių medžiagų šaltinis, juose yra daug antioksidantų -polifenolių, kurie svarbūs žmogaus organizmui: neutralizuoja žalingas reaktyvias deguonies ir azoto formas, sustiprina ląstelės antioksidantinės apsaugos sistemas bei padeda atkurti pažeistas struktūras. Per paskutinį dešimtmetį populiarėja prieskoninių augalų naudojimas ne tik kulinarijoje, bet ir medicinoje -gydymo tikslais. Tačiau prieskoniniuose augaluose esantys natūralūs junginiai, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, gali skirtis nuo daugelio faktorių. Užsienio mokslininkų darbuose pateikti rezultatai tai ir atspindi. Norint išsiaiškinti prieskonių naudingumą, svarbu palyginti skirtingų rūšių ir kilmių biologines ypatybes, nes joms įtakos gali turėti skirtingos klimato sąlygos, augimo vietovė, prieskonių džiovinimo/paruošimo būdas ir ekstrakcijos laikas. Šio tyrimo tikslas nustatyti skirtingų kilmingumų, kvapiojo baziliko (Ocimum basilicum L.), paprastojo raudonėlio (Origanum vulgare L.) ir kvapiojo rozmarino (Rosmarinus officinalis L.) kokybę pagal bendrą fenolinių junginių kiekį ir antiradikalinį aktyvumą. Tyrimui buvo pasirinkti trijų rūšių prieskoniai iš skirtingų šalių: paprastasis raudonėlis (Lietuva, Ispanija, Gruzija, Kipras), kvapusis bazilikas (Lietuva, Ispanija, Gruzija, Egiptas), kvapusis rozmarinas (Lietuva, Ispanija, Sirija, Marokas). Iš gautų rezultatų nustatyta, kad didžiausias fenolinių junginių kiekis yra kilusio iš Gruzijos paprastojo raudonėlio augale ir kvapiojo baziliko, kurio kilmės šalis yra Egiptas. Stipriausias antiradikalinis aktyvumas modelinėje DPPH sistemoje nustatytas paprastojo raudonėlio ekstrakte, o mažiausias kvapiojo baziliko, kurių kilmės šalis Lietuva.
ĮvadasVisame pasaulyje yra vartojami įvairūs prieskoniniai augalai: petražolė, mairūnas, gelsvė, raudonėlis, mėta, krienai, pipirai, kmynai, krapai, kalendra, bazilikas, ciberžolė, rozmarinas, lauro lapai ir daugelis kitų. Lietuvoje vietinius prieskonius vis labiau papildo prieskoniai, atvežti iš egzotiškų šalių, kurie dažnai dėl savo augimo sąlygų veikia daug stipriau. Augalai, augę skurdžiomis gamtinėmis sąlygomis, dykumose, kur daug saulės, dažnai turi sukaupę savyje daugiau veikliųjų medžiagų, eterinių aliejų [1,2].Prieskoniniuose augaluose yra keletas veikliųjų medžiagų, pasižyminčių gydomuoju poveikiu. Dažniausiai viena iš medžiagų būna dominuojanti, ji prieskoniniam augalui suteikia gydomąsias savybes. Veikliosios prieskoninių augalų medžiagos kaupiasi įvairiose augalo dalyse, tačiau pasiskirstymas yra skirtingas. Daugiausia jų gali būti žie-duose, sėklose, lapuose arba šaknyse, taip pat vaisiuose ir žievėje. Vienas iš pagrindinių parametrų, lemiantis veikliųjų medžiagų kiekį augale, yra jo augimo vietovė [1].Lietuvoje auginami...