Vynuogės – vieni iš labiausiai vartojamų vaisių pasaulyje. Didėjanti jų paklausa susijusi su biologine verte, kurią lemia vynuogėse esantys fenoliniai junginiai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis. Dėl šios priežasties skiriama nemažai dėmesio maisto pramonės atliekų, kurių sudėtyje yra fenolinių medžiagų likučių, utilizavimui. Viena iš pagrindinių atliekų, susidarančių gaminant vynuogių produktus – odelės. Norint įvertinti jų naudą žmogaus organizmui, vertėtų nustatyti įvairių kultivarų vynuogių spalvos, vynmedžio vaisių egzokarpo šviežumo ir džiovinimo įtaką antioksidantų kiekiui ir jų savybėms. Tyrimo tikslas – nustatyti džiovintų ir šviežių vynuogių odelių fenolinių junginių kiekį ir antiradikalinį aktyvumą. Tyrimo rezultatai parodė, kad džiovintose vynuogių odelėse fenolinių junginių kiekis ir antiradikalinis aktyvumas yra mažesnis, nei šviežiuose vaisiaus egzokarpuose. Mažiausias bendrasis fenolinių junginių kiekis nustatytas šviežiose Himrod veislės vynuogių odelėse. Didžiausias bendrasis fenolinių junginių kiekis nustatytas šviežiose Merlot veislės vynuogių odelėse.

Vis labiau populiarėjantis sveikas gyvenimo būdas ska­tina vartoti daugiau vaisių ir daržovių. Dietos, kuriose yra daug vaisių ir daržovių, plačiai rekomenduojamos siekiant naudos sveikatai. Amerikiečių mitybos gairėse rekomenduojama, kad vaisiai ir daržovės sudarytų pusę lėkštės turinio. Obuoliai ir kopūstai yra vieni populia­riausių ir dažniausiai vartojamų vaisių ir daržovių. Obuo­liai ir kopūstai suvokiami kaip sveikas maistas ir ištisus metus tiekiami įvairiomis formomis. Dėl dažno obuolių ir kopūstų vartojimo, svarbu išsiaiškinti juose esančių aktyviųjų medžiagų kiekį, kad sveika ir subalansuota mityba būtų prisotinta organizmui naudingų elementų. Tyrimo tikslas yra nustatyti cukraus kiekį ir antioksida­cinį aktyvumą obuoliuose ir kopūstuose. Tyrimo rezul­tatai parodė, kad cukraus kiekis obuoliuose yra didesnis, nei kopūstuose. Daugiausia cukraus rasta vaisiuose su žievele. Fenolinių junginių ir antiokisdacinio aktyvumo tyrime nustatyta, kad visų tiriamųjų sudėtyje yra fenoli­nių junginių, tačiau nėra tiesioginės priklausomybės tarp antioksidacinio aktyvumo ir fenolinių junginių kiekio.

Citrusinių vaisių vartojimas plačiai paplitęs pasaulyje ne tik dėl jų gero skonio, bet ir dėl sudėtyje esančių nau­dingų maistinių medžiagų. Apelsinų sultys yra puikus vitaminų – askorbo rūgšties, retinolio, timino, piridok­sino, pantenono rūgšties, riboflavino ir mineralų – ka­lio, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir cinko šaltinis. Antioksidantai, esantys apelsinuose, neutralizuoja lais­vuosius radikalus ir taip apsaugo organizmo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos bei stabdo organizmo senėjimo procesus. Apelsinų šulčių sudėtyje yra fitokomponentų, kurių poveikis gali sumažinti riziką sirgti įvairiomis li­gomis, tarp kurių − širdies ir kraujagyslių sistemos bei vėžinės ligos. Apelsinų sulčių suvartojimas pasaulyje auga. Vartotojai vis dažniau renkasi pramoniniu būdu pagamintas sultys dėl patogumo ir galimybės iš karto jas naudoti kai tik atidaroma pakuotė. Kyla klausimas: ar pramoniniu būdu pagamintos sultys išlaiko tokį pat kiekį antioksidantų, kaip ir šviežiai spaustos sultys? Šio tyrimo tikslas nustatyti fenolinių junginių kiekį ir antiok­sidacinį aktyvumą šviežiai spaustose ir pramoniniu būtu pagamintose sultyse. Tyrimo rezultatai parodė, kad visose tirtose apelsinų sultyse yra antioksidantų, tačiau jų aktyvumas yra skir­tingas. Šviežiai spaustos apelsinų sultys pasižymėjo sti­presniu antioksidaciniu poveikiu nei pramoniniu būdu pagamintos apelsinų sultys.

Antioksidantai žmogaus organizme atlieka svarbų vaidmenį kovojant su reaktyviomis deguonies formomis, kurios gali sukelti įvairius organų ar organų sistemų patologinius pakitimus. Juodojoje arbatoje yra daug antioksidantų, kurie svarbūs žmogaus organizmui, tačiau jų aktyvumas priklauso nuo: arbatos kilmės šalies, jos išlaikymo, fermentavimo metodo ir kt. Norint nustatyti juodosios arbatos kokybę, svarbu įvertinti šiuos parametrus. Natūralūs antioksidantai yra reali alternatyva sintetiniams produktams, kadangi gali efektyviai blokuoti oksidacijos procesus bei stabdyti mikroorganizmų dauginimąsi. Dėl šių tendencijų vykdomi intensyvūs augalinės kilmės natūralių antioksidantų paieškos darbai. Šio tyrimo tikslas nustatyti juodosios arbatos kokybę pagal bendrą fenolinių junginių kiekį, antiradikalinį ir antimikrobinį aktyvumą. Iš gautų rezultatų nustatyta, kad fenolinių junginių kiekis juodojoje arbatoje priklauso nuo ekstrakcijos laiko. Fenolinių junginių kiekis didėja ilgėjant ekstrakcijos laikui. Didžiausias fenolinių junginių kiekis, atsakingas už antimikrobinį veikimą, išsiskiria per penkiolika ir dvidešimt minučių. Tačiau juodoji arbata veikė tik vienintelę etaloninę bakterijų kultūrą - S. epidermidis