Šlapimo nelaikymas ir seksualinė disfunkcija – vieni iš dažniausių dubens dugno raumenų funkcijos sutrikimų. Dubens dugno raumenų lavinimas yra sudėtingas procesas, nes sunku pasiekti tikslaus šių raumenų susitraukimo dėl pakitusios jų fiziologinės padėties ir funkcijos. Vis dažniau dėmesys kreipiamas į raumenų funkcinius ryšius, o į dubens dugno raumenų lavinimo programas įtraukiami raumenys sinergistai.
Tyrimo tikslas – nustatyti skersinio pilvo raumens ir šlaunų pritraukiamųjų raumenų lavinimo poveikį dubens dugno raumenų funkcijos sutrikimams: šlapimo nelaikymui ir seksualinei disfunkcijai.
Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 25 pacientai, iš jų 14 moterų ir 11 vyrų, kuriems diagnozuotas šlapimo nelaikymas. Tiriamieji atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę grupę (n=12), kurioje taikyti tik izoliuoti dubens dugno raumenų lavinimo pratimai (Kėgelio pratimai), ir tiriamąją (n=13), kurioje taikyta dubens dugno raumenų aktyvacija, lavinant skersinį pilvo bei šlaunų pritraukiamuosius raumenis. Tyrimui atlikti buvo panaudotos medicininės elektroninės svarstyklės, stadiometras, skirti pacientų antropometrinių duomenų vertinimui. Moterų šlapimo nelaikymo simptomai ir seksualinė funkcija vertinta naudojant Bristolio moterų apatinių šlapimo takų simptomų klausimyną (angl. The Bristol female lower urinary tract symtoms questionnaire, toliau – BFLUTS-SF) ir moterų lytinės funkcijos indeksą (angl. Female sexual function index, toliau – FSFI), vyrų – Tarptautinės sulaikymo draugijos klausimyną apie šlapimo nelaikymą (angl. The International continence society questionnaire, toliau – ICSmaleSF) ir erekcijos funkcijos vertinimo klausimyną (angl. The International index of erectile function, toliau – IIEF). Tyrimo duomenų matematinė statistinė analizė atlikta naudojant Ri386 3.2.2 statistinį paketą bei Microsoft Excel 2016 programą. Duomenys laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
Rezultatai. Nustatyta, kad po tyrimo šlapimo nelaikymo simptomai tiriamojoje moterų grupėje sumažėjo 15 proc. nuo pradinio įvertinimo (p<0,05). Lyginant šlapimo nelaikymo (toliau – ŠN) simptomus tarp grupių, nustatyta, kad po tyrimo ŠN simptomų pokytis buvo 11 proc. didesnis tiriamojoje grupėje, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05). Nors po tyrimo vyrų ŠN simptomai tiriamojoje grupėje sumažėjo 22 proc., o kontrolinėje – 5 proc. nuo pradinių įvertinimų, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų grupėse bei tarp jų nenustatyta (p>0,05). Po tyrimo ir tiriamosios, ir kontrolinės grupių moterų seksualinė funkcija pagerėjo po 12 proc. nuo pradinių įvertinimų (p<0,05), tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta (p>0,05). Vyrų seksualinė funkcija po tyrimo kontrolinėje grupėje pagerėjo 2 proc., o tiriamojoje – 6 proc. nuo pradinių įvertinimų, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų grupėse bei tarp jų nenustatyta (p>0,05).
Išvados. Po programos vykdymo ŠN simptomai statistiškai reikšmingai sumažėjo tik tiriamojoje moterų grupėje, o seksualinė funkcija pagerėjo abiejų grupių moterims. Statistiškai reikšmingų šių rodiklių pokyčių skirtumų tarp grupių nenustatya.