Biatlonininkų motyvacijos ypatumai siekiant sportinės karjeros

Abstract

Tyrimo tikslas — atskleisti jaunųjų Lietuvos biatlonininkų motyvacijos siekiant sportinės karjeros formavimosi ypatumus. Tyrimu siekta pagrįsti arba paneigti iškeltą hipotezę, kad pažengę biatlonininkai yra didesnės vidinės nei išorinės motyvacijos ir mažiau abejoja savo apsisprendimu sportuoti.Tyrimas atliktas 2008 m. varžybų laikotarpiu. Anketinės apklausos metodu apklausti 16—20 metų 29 skirtingo spor-tinio meistriškumo Lietuvos biatlonininkai, iš jų 12 Lietuvos jaunimo rinktinės narių ir 17 mažiau pažengusių spor-tininkų. Pasirinkta tyrimo imtis beveik sutampa su populiacija. Tyrimui atlikti sudaryta dviejų dalių anketa. Pirma dalis parengta pasitelkus adaptuotą (patikrintą žvalgomuoju tyrimu) sportinės karjeros klausimyną (Стамбулова, 1999), kuriuo buvo siekiama atskleisti tiriamųjų sporto šakos pasirinkimo veiksnius, sportinės veiklos aplinką. Antroje dalyje biatlonininkų motyvacijai tirti buvo naudota Lietuvoje aprobuota (Grajauskas, 2008) sporto motyvacijos skalė (Pelletier et al., 1995).Nustatyta, kad pagrindiniai veiksniai, skatinę pasirinkti biatlono sporto šaką, yra vidiniai pažinimo motyvai (noras įvaldyti sporto šakos techniką) ir ugdomieji veiksniai (tėvų ar trenerio paskata).Lietuvos biatlonininkų vidinė motyvacija labiau išreikšta negu išorinė. Labiausiai išreikšta vidinei motyvacijai priskiriama motyvų grupė, susijusi su siekiu patirti. Mažiau pažengę sportininkai labiau negu rinktinės nariai pa-siduoda išoriniam veiklos reguliavimui. Amotyvacija būdingesnė pažengusiems sportininkams, lyginant su mažiau pažengusiais.Siekiant sportinės karjeros, pažengusiems biatlonininkams reikšmingiausi yra vidiniai pažinimo ir tobulumo siekio poreikiai, paskatos (vidinė motyvacija sužinoti, vidinė motyvacija siekti tobulumo). Mažiau pažengusių sportininkų vidinės motyvacijos patirti lygis didesnis.

Jaunųjų Lietuvos badmintono žaidėjų motyvacijos sportuoti ypatumai

“…Viduje motyvuoti asmenys savanoriškai įsitraukia į veiklą dėl patiriamo malonumo, patrauklių iššūkių, jie nesiekia materialinio atlygio ir nejaučia išorinės aplinkos spaudimo (Sabaliauskas, Poteliūnienė, 2010). Lyginant šio tyrimo rezultatus su ankstesniais tyrimais, pastebima, kad dažniausiai nustatomi šio tyrimo išvadoms prieštaraujantys rezultatai -kad būtent mažiau pažengusių sportininkų vidinė motyvacija yra labiau išreikšta, o amotyvacija yra būdingesnė didesnio meistriškumo sportininkams (Sabaliauskas, Poteliūnienė, 2009;. Šiuos gautus skirtumus tyrimo išvadose būtų galima paaiškinti tuo, kad minėtuose tyrimuose dalyvavo Lietuvos jaunimo ir jaunių rinktinės nariai, kurie dažniausiai sau kelia aukštesnius ir sunkiau pasiekiamus tikslus nei jaunesni žemesnio sportinio meistriškumo sportininkai.…”

Sportuojančių paauglių (12–15 metų) motyvacijos sportuoti ypatumai

“…Tyrimo rezultatai atskleidė, kad sportuojančių 12-15 metų paauglių stipriausiai yra išreikšta vidinė motyvacija. Šiuos rezultatus patvirtina ir ankstesnių tyrimų duomenys (Sabaliauskas, Poteliūnienė, 2009;, kad tiek mažesnio, tiek didesnio sportinio meistriškumo atletų tarp visų sporto motyvacijos skalės subskalių labiausiai išreikšta vidinių motyvų grupė. Viduje motyvuoti asmenys savanoriškai įsitraukia į veiklą dėl patiriamo malonumo, patrauklių iššūkių, jie nesiekia materialinio atlygio ir nejaučia išorinės aplinkos spaudimo (Sabaliauskas, Poteliūnienė, 2010).…”

Įvairių sporto šakų (13–17 m.) jaunųjų sportininkų motyvacijos sportuoti ypatumai

“…Nors sportininkų motyvacija tyrinėjama dažnai (Wang ir Biddle, 2001;Petherick ir Weigand, 2002;Willimczik ir Kronsbein, 2005;Lonsdale, Hodge ir Rose, 2009;Weinberg, Butt ir Claytor, 2011), tačiau Lietuvoje ji tyrinėjama apsiribojant viena dviem sporto šakomis ir nedidelėmis tiriamųjų imtimis (Malinauskas, 2003b(Malinauskas, , 2008Čepelionienė ir Ivaškienė, 2005;Malinauskas, Batutis ir Jetkevičius, 2005;Ivaškienė, Mačiulis, Meidus, Bružas ir Juknevičius, 2007;Grajauskas, 2008;Žilinskienė, 2008;Grajauskas ir Čepulėnas, 2009;Sabaliauskas ir Poteliūnienė, 2009Grajauskas ir Razmaitė, 2012), o pasitenkinimo tyrimų sporto srityje Lietuvoje iš viso neatliekama.…”