Tyrimo tikslas — atskleisti jaunųjų Lietuvos biatlonininkų motyvacijos siekiant sportinės karjeros formavimosi ypatumus. Tyrimu siekta pagrįsti arba paneigti iškeltą hipotezę, kad pažengę biatlonininkai yra didesnės vidinės nei išorinės motyvacijos ir mažiau abejoja savo apsisprendimu sportuoti.Tyrimas atliktas 2008 m. varžybų laikotarpiu. Anketinės apklausos metodu apklausti 16—20 metų 29 skirtingo spor-tinio meistriškumo Lietuvos biatlonininkai, iš jų 12 Lietuvos jaunimo rinktinės narių ir 17 mažiau pažengusių spor-tininkų. Pasirinkta tyrimo imtis beveik sutampa su populiacija. Tyrimui atlikti sudaryta dviejų dalių anketa. Pirma dalis parengta pasitelkus adaptuotą (patikrintą žvalgomuoju tyrimu) sportinės karjeros klausimyną (Стамбулова, 1999), kuriuo buvo siekiama atskleisti tiriamųjų sporto šakos pasirinkimo veiksnius, sportinės veiklos aplinką. Antroje dalyje biatlonininkų motyvacijai tirti buvo naudota Lietuvoje aprobuota (Grajauskas, 2008) sporto motyvacijos skalė (Pelletier et al., 1995).Nustatyta, kad pagrindiniai veiksniai, skatinę pasirinkti biatlono sporto šaką, yra vidiniai pažinimo motyvai (noras įvaldyti sporto šakos techniką) ir ugdomieji veiksniai (tėvų ar trenerio paskata).Lietuvos biatlonininkų vidinė motyvacija labiau išreikšta negu išorinė. Labiausiai išreikšta vidinei motyvacijai priskiriama motyvų grupė, susijusi su siekiu patirti. Mažiau pažengę sportininkai labiau negu rinktinės nariai pa-siduoda išoriniam veiklos reguliavimui. Amotyvacija būdingesnė pažengusiems sportininkams, lyginant su mažiau pažengusiais.Siekiant sportinės karjeros, pažengusiems biatlonininkams reikšmingiausi yra vidiniai pažinimo ir tobulumo siekio poreikiai, paskatos (vidinė motyvacija sužinoti, vidinė motyvacija siekti tobulumo). Mažiau pažengusių sportininkų vidinės motyvacijos patirti lygis didesnis.

The purpose of this article was to analyse the challenges primary and subject teachers had experienced concerning the implementation of inclusive education in Lithuanian primary schools, progymnasiums and gymnasiums. In this study, 86 Lithuanian teachers reflected on their experiences of teaching in heterogeneous classes. The data were collected from 13 group interviews. The article highlights the challenges encountered by the primary and subject teachers in implementing inclusive teaching. The findings were arranged under four themes. Concerning teachers’ pedagogical competence, the teachers highlighted difficulties in differentiating their teaching and including the students with special educational needs in the classes’ social peer networks. Teachers also pointed out the need for multiprofessional collaboration and dialogue with parents. The themes were then interpreted in the theoretical frames of teachers’ professional competences. At a practical level, the study’s findings may help teacher educators understand the teacher competences needed to implement inclusive education and support them to develop existing teaching programs to target the successful implementation of inclusive education. At a conceptual level, this study presents evidence for preparing teachers to work in the conditions of striving towards inclusive education.

The study describes and explores how the academic motivation and satisfaction of pre-service physical education (PE) teachers change during the study period and how autonomous and controlled academic motivation is related to student satisfaction with academic studies. For data collection, questionnaire surveys were used. The Academic Motivation Scale (AMS) and The Course Experience Questionnaire (CEQ) were applied. Repeated cross-sectional studies design at regular intervals was also used in this research. Data were collected four times during PE students’ study period in four Lithuanian universities. The samples were distributed according to the study year: first-year n = 84, second-year n = 72, third-year n = 59, fourth-year n = 44 students. The analysis of the data showed that students’ academic motivation and satisfaction with studies changed during the study period. Both autonomous and controlled academic motivation indicators have relationships of similar strength with the same subscales of satisfaction with studies. The research results obtained provide a better understanding of the change in students’ academic motivation regarding students’ perceptions of the academic environment revealed through student study satisfaction.

Straipsnyje analizuojama, kaip Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai įgyvendina ugdymo turinį. Šis procesas apibūdinamas kaip kasdienis vyksmas, orientuotas į mokytojų galias konkrečiam ugdymo turiniui plėtoti, realizuoti ir įprasminti nuolatinėje ugdymo praktikoje. Fenomenografiniu tyrimu, kuriame dalyvavo 86 įvairių mokomųjų dalykų ir pradinio ugdymo mokytojai, nustatyta, kad ugdymo turinio įgyvendinimą mokytojas suvokia ir patiria kaip švietimo politikos dalyvis, mokyklos bendruomenės narys ir kaip profesionalas. Tik suvokdamas ugdymo tikslus ir tikėdamas tuo, kad geba tai įgyvendinti, mokytojas gali sutelkti visas savo kūrybines galias aukščiausiems pasiekimams konkrečiame ugdymo realybės kontekste. Todėl viena svarbiausių krypčių sėkmingai ugdymo turinio realizacijai yra mokytojo įgalinimas bei jo pripažinimas profesionalu ir lyderiu. Deja, tyrimas atskleidė, kad tyrime dalyvavę mokytojai dažniau linkę užimti pasyvumo arba atsitraukimo poziciją nei imtis lyderystės, diskutuojant ar inicijuojant ugdymo turinio kaitą, atpažinus deklaruojamo ugdymo turinio silpnybes ar susidūrus su kliūtimis ugdymo praktikoje. Esminiai žodžiai: mokytojų patirtys, ugdymo turinio įgyvendinimas, bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai.

Lietuvos edukologijos universitetas, Sporto ir sveikatos fakultetas, Sporto metodikos katedra, Studentų g. 39, 08106 Vilnius, sniegina.poteliuniene@leu.lt Anotacija. Motyvacijos kokybė yra susijusi su akademiniais pasiekimais, todėl straipsnyje aptariama pirmakursių, būsimųjų kūno kultūros mokytojų, akademinė motyvacija remiantis apsisprendimo motyvacijos teorija ir analizuojami pirmakursių studentų pasitenkinimo studijomis tyrimų rezultatai. Atlikto kiekybinio tyrimo rezultatai atskleidžia studentų apsisprendimą pasirinkti sporto pedagogo profesiją ir šio apsisprendimo sąsajas su jų suvokiamais lūkesčiais ir studijų kokybe. Atlikto kiekybinio tyrimo rezultatai yra reikšmingi įvertinant akademinės aplinkos poveikį studentų apsisprendimo pasirinkti šią profesiją motyvacijai.Esminiai žodžiai: būsimieji sporto pedagogai, akademinė motyvacija, pasitenkinimas studijomis, apsisprendimo motyvacijos teorija. ĮvadasDaugelis studijų rodo, kad egzistuoja ryšys tarp motyvacijos ir profesinių pasiekimų (Gagné ir Deci, 2005). Pastaruoju metu atliekama daug tyrimų, kaip mokytojo motyvacija yra susijusi su mokinių mokymosi motyvacija, todėl pedagogų profesinės motyvacijos tyrimai ne tik nepraranda savo aktualumo, bet įgyja ypatingą svarbą ieškant būdų atliepti visuomenės lūkesčius, susijusius su jaunosios kartos ugdymu.Pasirengimas pedagogo profesinei veiklai prasideda aukštojoje mokykloje (Woods ir Lynn, 2001; Mäkelä ir Whipp, 2015). Svarbu analizuoti, kokių motyvų skatinami studentai renkasi studijas, nes nuo to priklauso, kaip rimtai jie studijuos savo pasirinktą sritį ir There were surveyed 84 first year full-time students of physical education study programmes in the field of education and development from the four Lithuanian universities.It was established that, while choosing a career and getting ready for the professional activity, for pre-service physical education teachers both intrinsic and extrinsic motives are common and the level of amotivation is low. The highest score was given by the first year students for the teaching strategies that motivate students to learn (Good teaching). The lowest scores in the student satisfaction with academic studies were recorded in their evaluation of Appropriate Workload and Appropriate Assessment. The research revealed that both intrinsic and extrinsic academic motivation of students have a statistically reliable connection of mean strength with Quality of teaching, Clarity of goals and standards, as well as Development of generic skills, whereas amotivation -with Appropriate workload and Appropriate Assessment sub-scales.The results of the present quantitative research are significant in assessing the impact of academic environment on the students' motivation to pursue the chosen profession.