Biobankų Samprata Ir Status Quo Lietuvoje

Abstract

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros doktorantas Saulėtekio al. 9, I rūmai, LT-10222 Vilnius Tel. (+370 5) 236 61 70 El. paštas: edvinas.meskys@lawin.lt Šiame straipsnyje siekiama atskleisti žmogaus biobanko sampratą ir parodyti šios sampratos įvairiapusiškumą už sienio šalių praktikoje, dėl kurio dažnai atsiranda teisinių kliūčių bendrai plėtoti tarpvalstybinius ar tarptautinius mokslinius projektus, kurti europinį biobankų tinklą. Kartu bandoma palyginti biobanką su kitomis biologinių mė ginių kolekcijomis ir nustatyti, koks biobanko apibrėžimas galėtų būti priimtinas Lietuvoje. Galiausiai, daug dėme sio straipsnyje skiriama atskirų Lietuvos Respublikos įstatymų analizei, siekiant įvertinti, ar esama teisinė aplinka su kuria pakankamą pagrindą kurti ir plėtoti specifinius mokslinius biobankus Lietuvoje. Šis straipsnis -įvadas į daug detalesnę, su moksliniais biobankais susijusių probleminių klausimų analizę.This article aims to reveal the definition of human biobank and show the diversity of this definition in foreign countries' practice, which often creactes legal barriers for development of intercountry or international scintific research projects, creation of European biobanks' network. Additionally, this article aims to compare the biobank with other collections of biological materials and identify the most appropriate definition for Lithuania. Finally, considerable attention is paid for the analysis of separate laws of the Republic of Lithuania in order to evaluate if exsiting legal framework creates a sufficient ground for establishment and development of specific research biobanks in Lithuania. This article is a introduction to a more detailed analysis of the problematic aspects of research biobanks. ĮvadasDaugelis šiuolaikinių mokslinių tyrimų vis dažniau naudoja biobankus -tam tikra tvarka organizuotas biologinių mėginių kolekcijas (pvz., žmogaus ląstelės, kraujas, DNR), susijusias su asmenine ir klinikine paciento informacija, kuri mokslininkams suteikia daugiau duomenų tyrimui, užtikrina tikslesnius ligų analizės rezultatus. Tyrimais suinteresuoti ne tik tyrėjai ar juos dažnai finansuojančios farmacijos įmonės. Bendruoju požiūriu -tai naudinga pacientams ir valstybei, kuri siekia užtikrinti visuomenės sveikatą, pigesnį jos gydymą. Tačiau biobankų populiarumo didėjimas kelia ir naujų teisinių diskusijų tarp teisininkų. Straipsnyje naudojant lyginamąjį, sisteminį, lingvistinį ir loginį metodus bandoma nustatyti, ar biobankai iš tikrųjų yra specifiniai reiškiniai, kuriems reikia papildomo reglamentavimo, užtikrinančio pagrindinių žmogaus teisių apsaugą, ir kartu išlaikyti pagrįstą šių teisių ir tyrėjų interesų pusiausvyrą. Priešingu atveju -perteklinis reglamentavimas gali būti nenaudingas ne tik tyrėjamas, bet ir patiems biobankų dalyviams, kurie taip pat suinteresuoti, kad moksliniai tyrimai būtų vykdomi.Pažymėtina, kad biobankų tematika Lietuvoje nagrinėta siaurai, koncentruojantis į etikos ir medicininius reikalavimus, nenagrinėjant sampratos ir mokslinių biobankų reglam...