No abstract

Šiame straipsnyje siekiama įvertinti medicinos praktikoje išvystyto informuoto asmens sutikimo pritaikymo problematiką mokslinių biobankų veikloje, tai yra, paimant, tvarkant ir atliekant tyrimus su iš žmogaus gauta biologine medžiaga (organais ar jų dalimis, audiniais, ląstelėmis ar jų komponentais), su šia medžiaga susijusia medicinine ar kita asmenį identifikuojančia informacija. Straipsnyje analizuojama, ar nežinant mokslinio tyrimo tikslo, jo trukmės ir galimų padarinių, bei galimo kito, nei buvo išreikštas sutikimas, panaudojimo tikslo asmuo gali būti laikomas tinkamai sutikęs dalyvauti biobanko tyrimuose. Šis klausimas yra ypač problemiškas analizuojant aktyviąją teisės žinoti apie savo sveikatą pusę, t. y. kai asmuo renkasi aktyvų domėjimąsi savo sveikata, nori gauti informacijos. Kartu sprendžiama, ar asmuo turi teisę autonomiškai prisiimti riziką gaudamas ribotą informaciją iš biobankų (tyrėjų), ir jeigu taip, tai kokiais teisiniais būdais būtų galima šių teisinių rizikų išvengti arba jas sumažinti. This article aims to assess the problematic of the applicablity of the informed consent, which was developed in the clinical practice, for the practice of the research biobanks, that is, taking, managing and conducting research with human biological material (organs or its parts, tissues, cells or their components), linked medical data or other informacion, which identifies the person. This article examines whether the lack of knowledge about the research objectives, duration of the research projects and possible consequences, as well as possible other, than expressed by the consent, purpose of use of such material, allows us to deem that the person has duly agreed to participate in biobank research. This question is specifically problematical, when analyzing the actine side of the rigzt to know about self health, i.e., when the person chooses the active interest in his health, wants to get the information. It is also being analyzed whether the person has the right to autonomously take the risk of receiving limited information from biobanks, and, if so, what legal safeguards would allow to avoid these legal risks or reduce them.

No abstract

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantas Saulėtekio al. 9, I rūmai, LT-10222 Vilnius Tel. (+370 5) 236 61 70 El. paštas: edvinas.meskys@lawin.lt Šiame straipsnyje siekiama įvertinti naujojo vadovų asmeninės atsakomybės instituto reglamentavimo Lietuvoje ypatumus (subjektus; veiksmus, už kuriuos dėl konkurencijos teisės pažeidimo gali būti taikomos sankcijos, ir kitus aspektus). Straipsnyje atskleidžiamos esamos ir galimos vadovų atsakomybės instituto taikymo problemos, atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką, užsienio šalių patirtį ir atliktą mokslinę analizę. Be to, analizuojama galimybė tobulinti vadovų asmeninės atsakomybės institutą numatant ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę, kurią įtvirtina vis daugiau ES valstybių narių.This article aims to eveluate the regulatory features of the new institute of executives' personal liability in Lithuania (subjects; actions for which the sanctions for violation of competition law may be imposed and other issues). The article reveals current and potential problems of aplicability of the executives' personal liability institute, taking into account the relevant case law, experience of the foreign countries and carried ot scientific studies on the matter. In addition, analysis of the possibility to improve the institute of executives' personal liability not only by regulating the administrative, but also criminal liability, which is being established by a growing number of EU Member States. ĮvadasKonkurencijos teisės paskirtis 1 -saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje kaip konstitucinę vertybę 2 , kad būtų išvengta konkurenciją ribojančių viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiksmų ir nesąžiningos konkurencijos. Dėl šios priežasties konkurenci-1 Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 1 straipsnis.2 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros doktorantas Saulėtekio al. 9, I rūmai, LT-10222 Vilnius Tel. (+370 5) 236 61 70 El. paštas: edvinas.meskys@lawin.lt Šiame straipsnyje siekiama atskleisti žmogaus biobanko sampratą ir parodyti šios sampratos įvairiapusiškumą už sienio šalių praktikoje, dėl kurio dažnai atsiranda teisinių kliūčių bendrai plėtoti tarpvalstybinius ar tarptautinius mokslinius projektus, kurti europinį biobankų tinklą. Kartu bandoma palyginti biobanką su kitomis biologinių mė ginių kolekcijomis ir nustatyti, koks biobanko apibrėžimas galėtų būti priimtinas Lietuvoje. Galiausiai, daug dėme sio straipsnyje skiriama atskirų Lietuvos Respublikos įstatymų analizei, siekiant įvertinti, ar esama teisinė aplinka su kuria pakankamą pagrindą kurti ir plėtoti specifinius mokslinius biobankus Lietuvoje. Šis straipsnis -įvadas į daug detalesnę, su moksliniais biobankais susijusių probleminių klausimų analizę.This article aims to reveal the definition of human biobank and show the diversity of this definition in foreign countries' practice, which often creactes legal barriers for development of intercountry or international scintific research projects, creation of European biobanks' network. Additionally, this article aims to compare the biobank with other collections of biological materials and identify the most appropriate definition for Lithuania. Finally, considerable attention is paid for the analysis of separate laws of the Republic of Lithuania in order to evaluate if exsiting legal framework creates a sufficient ground for establishment and development of specific research biobanks in Lithuania. This article is a introduction to a more detailed analysis of the problematic aspects of research biobanks. ĮvadasDaugelis šiuolaikinių mokslinių tyrimų vis dažniau naudoja biobankus -tam tikra tvarka organizuotas biologinių mėginių kolekcijas (pvz., žmogaus ląstelės, kraujas, DNR), susijusias su asmenine ir klinikine paciento informacija, kuri mokslininkams suteikia daugiau duomenų tyrimui, užtikrina tikslesnius ligų analizės rezultatus. Tyrimais suinteresuoti ne tik tyrėjai ar juos dažnai finansuojančios farmacijos įmonės. Bendruoju požiūriu -tai naudinga pacientams ir valstybei, kuri siekia užtikrinti visuomenės sveikatą, pigesnį jos gydymą. Tačiau biobankų populiarumo didėjimas kelia ir naujų teisinių diskusijų tarp teisininkų. Straipsnyje naudojant lyginamąjį, sisteminį, lingvistinį ir loginį metodus bandoma nustatyti, ar biobankai iš tikrųjų yra specifiniai reiškiniai, kuriems reikia papildomo reglamentavimo, užtikrinančio pagrindinių žmogaus teisių apsaugą, ir kartu išlaikyti pagrįstą šių teisių ir tyrėjų interesų pusiausvyrą. Priešingu atveju -perteklinis reglamentavimas gali būti nenaudingas ne tik tyrėjamas, bet ir patiems biobankų dalyviams, kurie taip pat suinteresuoti, kad moksliniai tyrimai būtų vykdomi.Pažymėtina, kad biobankų tematika Lietuvoje nagrinėta siaurai, koncentruojantis į etikos ir medicininius reikalavimus, nenagrinėjant sampratos ir mokslinių biobankų reglam...