Būsto karjera ir jos trajektorijos demografinio gyvenimo ciklo pradžioje: Lietuvoje jaunimo apsirūpinimo būstu situacija

Abstract

Būsto karjera ir jos trajektorijos demografinio gyvenimo ciklo pradžioje: Lietuvos jaunimo apsirūpinimo būstu situacija Apolonijus ŽilysVytauto Didžiojo universitetas (18-29 metų) ir jaunų suaugusiųjų (30-35 metų) Santrauka. Straipsnyje analizuojama, kaip įvairūs būsto politikos ir būsto sektoriaus instituciniai mechanizmai geba užtikrinti ar apriboti jaunimo ir jaunų namų ūkių galimybes savarankiškai apsirūpinti ir išlaikyti turimą būstą, kartu struktūruoti jaunų namų ūkių požy-mius. Pastebėta, kad būsto pozicija, kuri dažnai įvardijama kaip būsto karjera, gali nulemti įvairius individualius ar namų ūkio požymius ar elgsenas. Skirtinguose būstuose gyvenantys asmenys priklausomai nuo būsto tipo ar valdos skiriasi kasdienio vartojimo praktikomis, teikiamų viešųjų paslaugų prieinamumo galimybėmis ar net sociodemografiniais požymiais. Būstą galima traktuoti kaip nevienodai prieinamą išteklių šiuolaikinėse visuomenėse, o jaunimas kaip socialinė grupė išskiriamas kaip didžiausia rizikos grupė, kuri pasižymi gerokai menkesnėmis galimybėmis apsirūpinti būstu savarankiškai, palyginti su kitomis amžiaus kohortomis. Taigi šio straipsnio tikslas -atskleisti Lietuvos jaunimo ĮvadasBūsto prieinamumas ir apsirūpinimas būstu yra ypač aktualus klausimas, nes šios problemos sprendimo būdai atskleidžia, kaip visuomenėje užtikri-namas saugios gyvenamosios aplinkos ir pastogės poreikis (Ansell 2014), kaip stratifikuojama gyvenimo kokybė priklausomai nuo būsto prieinamumo galimybių (Kemeny 1995(Kemeny ir 2005, kam būsto prieinamumas užtikrina-mas pirmiausia, kas turi ribotas galimybes savarankiškai apsirūpinti būstu (Saunders 2005). Būstas tampa esminiu ar net svarbiausiu namų ūkių sukauptu turtu, žvelgiant viso gyvenimo ciklo požiūriu, taigi apsirūpinimas būstu -ar rinkoje, ar gaunant paramą iš valstybės -egzistuoja kaip namų ūkių ar individų vartojimo galimybių išraiška (Beer et al. 2006;Borrowman et al. 2017;Doling, Elsinga 2013). Verta pažymėti ir tai, kad apsirūpini-mo būstu galimybės nenusako būsto įsigijimo kaip baigtinio rezultato, nes apsirūpinimo būstu klausimo aktualumas neišnyksta po to, kai namų ūkis ar asmuo įsigyja savo nuosavą būstą ar gali reziduoti ilgą laikotarpį nuomojamame būste. Būstas ir jo požymiai gali stipriai koreliuoti su namų ūkių gyvenimo šansus lemiančiomis struktūromis įsigijus būstą. Galiausiai patys individai ar namų ūkiai yra mobilūs, žvelgiant iš viso gyvenimo ciklo perspektyvos, nes jie gali keisti gyvenamąją vietą ir būstą kelis kartus. Taip pat namų ūkiai, gyvenantys skirtinguose būstuose, priklausomai nuo jo tipo (pvz., individualus namas ar butas daugiabutyje) ar valdos (angl. housing tenure), skiriasi tiek kasdienio vartojimo praktikomis, tiek teikiamų viešųjų paslaugų (kaip švietimo, sveikatos ar kt. paslaugos) prieinamumo galimybė-mis (Aidukaitė 2013; Harloe 1994; Žilys 2015).Būstą galima traktuoti kaip nevienodai prieinamą ir svarbų išteklių šiuolaikinėse visuomenėse, o jaunimas kaip socialinė grupė demografiniu pjūviu išskiriamas kaip didžiausia rizikos grupė, pasižyminti gerokai m...