Reikšminiai žodžiai: posturografija, pusiausvyra, svaigimas, vestibulinis neuronitas. Pusiausvyros sistemos kontrolės disbalansas sukelia simptomus, kurie sutrikdo aktyvią žmogaus veiklą, o diagnostika neretai yra sudėtinga dėl galimų priežasčių įvairovės, todėl tai kelia rimtą galvosūkį įvairių specialybių gydytojams, į kuriuos kreipiasi pacientai. Dauguma plačiai naudojamų pusiausvyros funkcijos tyrimo metodų yra gana riboti, nes tiria tik vieną ar kelias pusiausvyrą išlaikančias sistemas, išskyrus posturografiją. Ji ypač vertinga diferencijuojant periferinės vestibulinės sistemos sutrikimus nuo kitų sistemų (centrinės, somatosensorinės, psichiatrinės, ortopedinės), kas ir yra kol kas pirmiausia ir svarbiausia renkantis tolesnę gydymo taktiką. Sistema įgalina objektyviai, greitai ir dažnai vertintini ligos dinamiką, vaistų ir reabilitacijos efektyvumą, kas iki šiol buvo subjektyvu. Straipsnio tikslas yra apžvelgti šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje naudojamus posturografijos metodus, jų veikimo principus, pritaikymą klinikinėje praktikoje ir esminius vertinimo parametrus. Taip pat pristatome klinikinį atvejį paciento, kuriam posturografija buvo naudinga diagnozuojant vestibulinį neuronitą ir vertinant gydymo eigą.