Raktažodžiai: žaizdos infiltracija, vietiniai anestetikai, pooperacinis skausmas, lėtinis skausmas.
Santrauka
Skausmas ir jo slopinimas išlieka viena svarbiau-ĮVADAS Skausmas -neatsiejama pooperacinio laikotarpio komplikacija, kuri dažnai, nesiėmus prevencinių priemonių, virsta lėtiniu skausmu. Šis skausmas sukelia daug socialinių, psichologinių bei finansinių problemų pacientams ir jų šeimoms. Šiuo metu nuspręsta, jog skausmą reikia malšinti ne jam jau atsiradus, bet stengtis išvengti jo išsivystymo [28]. Pooperacinio skausmo kilmę lemia 3 faktoriai: impulsai gaunami iš žaizdos nervinių galūnių (pjūvio vieta, siūlės ir pan.), uždegiminiai mediatoriai (citokinai, prostaglandinai, endotelio -1, nervų augimo faktoriai) ir skausmo grandinė, kurioje dalyvauja nugaros smegenys [17,35,37]. Todėl efektyvi pooperacinė analgezija gali būti pasiekiama ir vietinės terapijos pagalba, kuri yra paprasta, veiksminga, turinti mažesnį toksiškumą ir reikalaujanti mažesnių finansinių sąnaudų [3,11,37].Pooperacinis skausmo valdymas yra labai svarbus ir turėtų būti neatsiejama priešoperacinio, operacinio bei pooperacinio laikotarpio dalis [21]. Jis turėtų būti sistemingas ir pagrįstas remiantis fiziologiniais ir farmakologiniais principais [14]. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia trijų pakopų skausmo gydymą peroraliniais ir parenteriniais medikamentais, kuris priklauso nuo skausmo pastovumo ar didėjimo (1 pav.). Šis principas buvo sukurtas vėžio sukelto skausmo gydymui, tačiau jį galima pritaikyti daugelyje kitų situacijų, kuomet susiduriama su ūminiu skausmu.Pagrindinis siekis gydant skausmą turėtų būti ne jo malšinimas, bet jo išsivystymo slopinimas. Todėl dabar pirmoje vietoje yra iškeliama skausmo prevencija [28]. Šiam tikslui pasiekti yra daugybė būdų -minimaliai invazinės operacijos, epidurinė analgezija per ir po operacijos, nuskausminamųjų sušvirkštimas prieš užbaigiant operaciją, periferinės nervų blokados ir kt.